Vladimiras Putinas griežtina toną taikos dialogo išvakarėse
Spalio 29 d. Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje po Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė išsamų komentarą dėl hipotetinio tiesioginio konflikto su Europa. Vos tarptautinėse diplomatinėse erdvėse vėl pasigirdus atsargioms kalboms apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybų atnaujinimą bei kompromiso paieškas, Maskva sugriežtino toną, o Kremlius tuo pat metu užtrenkė duris Europos Sąjungos diplomatams būsimose konsultacijose.
Formalia šių pareiškimų dingstimi tapo padažnėję Vakarų analitikų bei kariškių vertinimai, jog NATO ir Europos Sąjunga privalo pasirengti galimam konfliktui su Maskva iki 2030 metų. Kremlius atsakė demonstruodamas jėgą per deklaruojamą taikadarystę. Užuot deeskalavusi padėtį atgyjančių diplomatinių kuluarų fone, Maskva nusprendė maksimaliai pakelti statymus.
Pasirengimas karui iki 2030-ųjų ir nugalėtojų nebuvimas
Vertindamas diskusijas dėl Europos šalių ekonomikų militarizavimo, Rusijos vadovas pačią pasirengimo plataus masto skerdynėms iki dešimtmečio pabaigos koncepciją pavadino klaida.
„Daugelis tik ir kalba apie pasirengimą karui iki 2030 metų. Ar tai teisinga? Ne“, – tikino V. Putinas. – „Visų pirma, mes pasiruošę, tačiau jokio karo su Europa nenorime, o jie, jei kas nors trokšta, tegu ruošiasi.“
Kartu jis priminė, jog idėja suduoti Rusijai „strateginį pralaimėjimą“ patyrė nesėkmę jau dabar ir vargu ar suveiks iki 2030-ųjų, perspėdamas dėl pražūtingų padarinių: „Jeigu bus nueita per toli, nugalėtojų apskritai neliks“.
Rusijos prezidentas tikino, jog šalis prisimena abiejų pasaulinių karų katastrofas ir deda visas pastangas, kad neleistų kilti trečiajam, kartu ragindamas oponentus nesižaisti branduoliniu scenarijumi.
„Antroji Persijos įlanka“
Be to, V. Putinas palietė sprogstamą laivybos situaciją Baltijos jūroje, tiesiogiai palygindamas ją su krizės krečiamais Artimaisiais Rytais. Jo teigimu, Rusija palaiko tarptautinės jūrų teisės normų laikymąsi, tačiau neketina taikstytis su prekybos kelių bei karo laivų blokada.
„Priešingu atveju susiklostys padėtis, panaši į susidariusią Hormūzo sąsiauryje“, – perspėjo jis. – „Ar kas nors nori, kad Baltijos jūroje nutiktų tas pats, kas Persijos įlankoje ar Hormūzo sąsiauryje? Mes to nenorime, tačiau atsakysime į bet kokį iššūkį.“
Derybos Abu Dabyje
Kartu su kariniais įspėjimais Kremlius smogė ir ES diplomatinėms ambicijoms. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Maskva kategoriškai prieštarauja Europos Sąjungos kaip institucijos dalyvavimui planuojamame trišaliame derybų raunde Abu Dabyje (JAE), kur pakviestos tik Rusijos, JAV ir Ukrainos delegacijos.
D. Peskovas Bendrijos vadovybės poziciją įvertino kaip „provokuojančią“ ir nukreiptą į „konflikto kurstymą“: „Tokių dalyvių mums nereikia.“ Kremliaus teigimu, ES pumpuoja ginklus į kovos veiksmų zoną ir seniai tapo visaverte priešpriešos šalimi, tad negali pretenduoti į nešališko tarpininko kėdę. Dar aštriau pasisakė prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas, pastebėjęs, jog europiečiai „gali ten patekti, jei nusipirks bilietus, tačiau prie stalo jų niekas kviesti neketina“.
ES skaldymo taktika
Nors Maskva demonstratyviai ignoruoja viršnacionalinius Europos Komisijos pareigūnus, dialogo durų su visa Europa ji neužveria ir renkasi kalbėtis akis į akį su atskiromis valstybėmis.
Tokio pragmatiško formato pavyzdžiu V. Putinas įvardijo neseniai vykusius telefoninius pokalbius su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu bei Norvegijos premjeru Jonasu Gahru Støre, pabrėždamas, jog dialogas įvyko šių lyderių iniciatyva: „Žinau, kad vėliau jų adresu pasipylė kritika, tačiau ne mūsų reikalas vertinti, teisinga tai ar ne. Manau, teisinga. Galiausiai, Europoje esama žmonių, kurie netrokšta suduoti strateginio pralaimėjimo Rusijai, kaip kai kurie kiti, o nori užmegzti konstruktyvų dialogą.“
Šiais pareiškimais Maskva siunčia signalą Europos šalių sostinėms, jog regioninio saugumo ir jūrų kelių atvėrimo klausimus teks spręsti tiesiogiai.
