Europoje ir Vakaruose pastebima analogiška kasdienybės filosofija
Kinijos jaunimas sparčiai perima socialinę tendenciją „tiesiog gyventi“ (chun guorizi / 纯过日子), orientuotą išskirtinai į dabartį. Šis judėjimas pakeitė protestinį „gulėjimą kniūbsčiomis“ (tang ping) bei neutralų „ramių žmonių“ (danren) fatalizmą. Socialiniame tinkle „Weibo“ grotažymė apie šalies žengimą į buitinio minimalizmo erą jau sulaukė dešimčių milijonų peržiūrų, skelbia leidinys Think china. Jauni miestiečiai sąmoningai vengia kapstytis po vaikystės traumas, atsisako aukštesnio pašaukimo paieškų ir sekinančių lenktynių dėl karjeros rodiklių. Pagrindiniais sėkmės matais tampa gyvenimas be skolų, naminė vakarienė bei galimybė laiku nueiti miegoti.
Kinijos jaunimas: lėti traukiniai ir paprasti džiaugsmai
Gyvenimo prioritetų kaita aiškiai atsispindi vartotojų ir keliautojų įpročiuose. Per valstybines šventes viena populiariausių pramogų Pekino parkuose tapo varžybos, kas greičiau prigaudys medžių kenkėjų, mainais gaunant nemokamus įėjimo bilietus. Jauni keliautojai vis dažniau ignoruoja garsias lankytinas vietas bei megapolius, rinkdamiesi ramius provincijos miestelius (kelionių šia kryptimi paklausa šoktelėjo 42 proc.). Čia atvykėliai nesižvalgo į privalomų aplankyti objektų sąrašus – jie mieliau vaikštinėja vietos turgavietėse ir ragauja pigų gatvės maistą, kur vidutinė sąskaita siekia maždaug 58 juanius. Lygiagrečiai 45 proc. išaugo bilietų į senus lėtaeigius traukinius paklausa: kelionė jais kainuoja triskart pigiau nei greitaisiais ekspresais ir leidžia važiuoti be skubos bei streso.
Skolų naštos ir išlaidų mažinimas
Leidinys pažymi, jog Kinijos gyventojai masiškai atsikrato finansinių įsipareigojimų. Trumpalaikių vartojimo paskolų apimtys vien per pirmuosius penkis metų mėnesius susitraukė daugiau nei 700 milijardų juanių (7,41 proc. nuosmukis), o didžiausių valstybinių bankų kredito kortelių portfeliai traukiasi. Kinijos liaudies banko apklausos rodo, jog per 62 proc. miestų indėlininkų renkasi taupyti, o didinti išlaidas linkę vos 23,8 proc. respondentų. Universalių parduotuvių ir firminių drabužių salonų apyvarta krenta 3–10 proc., automobilių bei baldų paklausa blėsta, užleisdama vietą būtiniausių prekių pirkimui kaimynystės parduotuvėse ir nebrangiems emociniams pirkiniams, pavyzdžiui, kosmetikai.
Europietiškos ir vakarietiškos paralelės kiniškam „tiesiog gyventi“
Kiniškas siekis gyventi paprastai čia ir dabar nėra vien regioninė keistybė. Europoje bei Vakaruose apskritai fiksuojamas analogiškas poslinkis, tik įvilktas į kitokias sąvokas ir kultūrinį kontekstą. Reiškinio pagrindas – ta pati pamatinė priežastis: byrantis ankstesnis socialinis kontraktas. Taisyklė „uoliai mokykis, dirbk viršvalandžius, laikykis korporatyvinių standartų – ir sulauksi stabilumo, nuosavo būsto bei saugios ateities“ nebeveikia nei Pekine, nei Madride ar Berlyne.
Skiriasi tik šio nusivylimo išraiškos būdai. Jei Kinijoje jaunimas renkasi vidinę emigraciją, Europos jaunoji karta pastaraisiais mėnesiais vis dažniau žengia į gatves. Tūkstantinėse demonstracijose Ispanijoje ir Portugalijoje prieš plėšikiškas būsto nuomos kainas ar didžiuliuose studentų streikuose Prancūzijoje bei Albanijoje keliamas tas pats klausimas: kam eikvoti visas jėgas darbe, jei atlyginimo vos užtenka nuomojamam kambariui su kaimynais ir bazinėms sąskaitoms apmokėti?
Jaunimas visame pasaulyje daro bendrą išvadą: jei primestos socialinio lifto taisyklės nebėra oraus gyvenimo garantas, kur kas racionaliau sumažinti lūkesčių kartelę, vengti perteklinių skolų ir tausoti nervus.
