Dubajaus valdžia pristatė „Dubai Gold District” įkūrimo planą – tai plataus masto istorinio Aukso turgaus (angl. Gold Souk) atnaujinimo ir prekės ženklo keitimo projektas. Pranešama, kad pagrindiniu traukos centru taps „aukso gatvė”, kurios apdailai bus naudojamas tikras auksas. Apie tai skelbia leidinys „Khaleej Times”.
Konkretūs architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai kol kas neatskleidžiami. Žinoma tik tiek, kad naujasis kvartalas Deiros rajone po vienu stogu sutelks apie tūkstantį jau veikiančių aukso ir juvelyrinių dirbinių prekeivių.
„Sukurti tokią išskirtinę vietą – tai ne tik duoklė tradicijoms, bet ir žingsnis į naują erą, kurią apibrėžia kūrybiškumas ir darnus vystymasis”, – projektą komentavo Dubajaus festivalių ir mažmeninės prekybos agentūros vadovas Ahmedas Al Khaja.
Ši iniciatyva papildo ambicingų statybų sąrašą emyrate, kuriame pastaraisiais metais iškilo aukščiausi ir didžiausi pasaulio statiniai. Kada lankytojams bus atverta „aukso gatvė”, kol kas neskelbiama.
NEWSROOM IN primena, kad Aukso turgus (Dubai Gold Souk) yra tradicinis rytietiškas prekybos centras istoriniame Deiros rajone. Jis laikomas vienu didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos auksu ir brangakmeniais taškų. Šiandien čia veikia daugiau nei 380 parduotuvių, siūlančių 18, 21, 22 ir 24 karatų aukso gaminius. Skaičiuojama, kad per Dubajų kasmet pereina nuo 20 proc. iki 40 proc. viso pasaulio auksinių dirbinių atsargų.
Turgus pradėjo formuotis XX a. pradžioje kaip nedidelė vietos juvelyrų krautuvėlių santalka ant Dubajaus upės (Dubai Creek) kranto. Tuo metu Dubajus garsėjo perlų gavyba, tačiau dėl laisvosios prekybos politikos ir mokesčių nebuvimo 1940-aisiais į miestą ėmė aktyviai plūsti verslininkai iš Indijos bei Irano. Tai lėmė spartų asortimento plėtrą ir rinkos masto augimą.
1966 m. atradus naftą, o 1971 m. susikūrus Jungtiniams Arabų Emyratams, miesto ekonomika šovė į viršų. Augo miestas, o kartu su juo ir turgus, ilgainiui tapęs prabangos simboliu, dėl kurio emyratas pelnė „Aukso miesto” pravardę. Turgaus architektūra evoliucionavo nuo tradicinių arabiškų krautuvėlių iki modernios, patogios erdvės, tačiau išlaikė istorinį stilių. Kokių pokyčių tikėtis dabar – kol kas lieka paslaptis.