JAV kariai į Estiją sugrįš 2026 m. lapkritį, o į Lietuvą siunčiami daliniai jau pakeliui. Baltijos šalių gynybos žinybos patvirtino, jog rotacija atnaujinama po pertraukos, kurią lėmė JAV pajėgų dislokavimo Europoje peržiūra. Galutinis kontingento dydis Baltijos regione sieks apie tūkstantį karių kiekvienoje valstybėje.
Lenkijoje klostosi kitoks scenarijus: čia ruošiama infrastruktūra visaverčiam nuolatiniam JAV kariuomenės buvimui.
Estija
Estijoje atvykstančios pajėgos pakeis pavasarį išvykusį JAV 9-ojo kavalerijos pulko 6-ąjį eskadroną ir įsikurs Reedo karinėje bazėje. Estijos gynybos ministerija oficialiai patvirtino, jog naujasis dalinys turės analogiškus kovinius pajėgumus bei šarvuotąją techniką.
Lietuva: atvyksta JAV kariai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda JAV batalionų sugrįžimą susiejo su susitarimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Komentuodamas situaciją LRT, šalies vadovas nurodė, jog Baltieji rūmai įvertino Lietuvos gynybos išlaidų augimą iki 5,4 proc. BVP, pasirengimą siųsti Hormūzo sąsiaurio išminavimo misiją bei platesnį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse. Be kita ko, minima bendrovės „Lockheed Martin“ veiklos plėtra Lietuvoje.
„Fort Trump“ Lenkijoje
Kol Baltijos šalys Vašingtono dėmesį telkia vykdydamos norminius reikalavimus, Lenkija siekia įgyvendinti nuolatinės bazės, neoficialiai vadinamos „Fort Trump“, projektą. Šalyje rotaciniu pagrindu jau dislokuota maždaug 6 500–7 000 JAV karių, o Varšuvos vadovybė tikisi netrukus viršyti 10 000 karių ribą.
Lenkijos valdžia rengia specialų įstatymą ir skiria daugiau nei 15 mlrd. zlotų (daugiau nei 3,8 mlrd. dolerių) infrastruktūrai vakarinėje šalies dalyje paruošti. Iš viso Varšuva tikisi dislokuoti 4 000–5 000 nuolatinių karių kontingentą ir papildyti jį 10 000–11 000 rotacinių karių. Lenkijos gynybos viceministras Stanisławas Wziątekas šiuo klausimu atkreipė dėmesį, jog šalys artėja prie galutinio susitarimo dėl dislokavimo vietos. JAV inspektoriai jau vertina būsimų objektų aikšteles.
Viskas rodo, jog nuolatinės JAV bazės Lenkijoje projektas bus įgyvendintas artimiausiu metu. NEWSROOM IN primena: po 2022 m. įvykių Lenkija pradėjo plataus masto perginklavimo programą, padidinusi gynybos išlaidas iki rekordinės BVP dalies tarp visų NATO narių. 2025 m. Lenkijos išlaidos gynybai siekė maždaug 4,5–4,7 proc. BVP, o patvirtintame 2026 m. biudžete nacionaliniam saugumui numatyta daugiau nei 200 mlrd. zlotų (apie 55 mlrd. dolerių), o tai sudaro rekordinius 4,8 proc. BVP.
2021–2025 m. laikotarpiu Lenkija įsitvirtino kaip didžiausia ginkluotės importuotoja NATO viduje, be to, 44 proc. visų užsienio tiekimų teko JAV gamintojams. Tarp didžiausių pirkinių – tankai „Abrams“, priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ ir salvinės ugnies raketų sistemos HIMARS. Bendra 96 kovinių sraigtasparnių „AH-64E Apache“, logistikos ir amunicijos kaina siekė 10 mlrd. dolerių – pagal šių orlaivių parko dydį šalis užims antrą vietą pasaulyje po pačių JAV.
Rugsėjo pradžioje JAV ir Lenkija pasirašė jau šeštąjį susitarimą pagal FMF programą, o bendra Varšuvos gautos JAV paramos suma šioje srityje priartėjo prie 20 mlrd. dolerių. Tikimasi, jog pirkimų tempas išliks, o Lenkijos ginkluotosios pajėgos toliau transformuosis į didžiausią sausumos kariuomenę Europoje.
