Lenkija griežtina kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant išpuolius internetinėje erdvėje. Nuo 2026 m. kovo 11-oje apygardų prokuratūrų pradės veikti 50 specializuotų padalinių, skirtų tirti būtent neapykantos kurstymą. Atitinkamą įsakymą pasirašė teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas.
neapykantos nusikaltimai
Naujasis tinklas tirs įvairius teisės pažeidimus: įžeidimus ir viešą žeminimą dėl tautybės, etninės kilmės, rasės ar religijos, taip pat smurtinius veiksmus, paskatintus šių motyvų. Už viešus įžeidimus ar neapykantos kurstymą minėtais pagrindais asmenims gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.
Be to, prokurorai sieks užkardyti totalitarinių režimų propagandą, lenkų tautos įžeidinėjimą bei trukdymą atlikti religines apeigas.
„Mes persekiosime kiekvieną kaltininką, nepriklausomai nuo to, ar agresija nukreipta prieš ukrainiečius, žydus, kitokių pažiūrų lenkus ar ką nors kitą“, – pabrėžė W. Żurekas. Anot ministro, ypatingas dėmesys bus skiriamas išpuoliams prieš ukrainiečius, mat ši problema pastaruoju metu itin paaštrėjo. Pirmąjį 2025 m. pusmetį incidentų skaičius, palyginti su 2024-aisiais, išaugo 41 proc.
Verta priminti, jog dar pernai liepą apie didėjančią neapykantą ir susipriešinimą Lenkijoje kalbėjo ir šalies diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis. Vaizdo kreipimesi ministras pareiškė: „Nėra jokio pateisinimo augančiai rasizmo kampanijai ir jos kurstoma antisemitizmui“. Jis akcentavo, kad „antiimigracinė isterija kenkia Lenkijai“ bei „žadina blogiausius demonus, o Holokausto neigimas išstumia mus iš civilizuotų tautų bendruomenės“.
NEWSROOM IN primena, kad 2026 m. sausį Europos Komisija priėmė naują ES kovos su rasizmu strategiją 2026–2030 metams. Šis dokumentas iš esmės keičia įprastą sampratą – nuo šiol ši sąvoka neapsiriboja vien diskriminacija dėl odos spalvos.
Dokumente rasizmas apibrėžiamas plačiau – kaip bet kokie įsitikinimai ar veiksmai, pateisinantys panieką žmonėms arba idėją apie pranašumą prieš juos. Remiantis strategija, rasine diskriminacija oficialiai laikomas teisių suvaržymas dėl: rasės ir odos spalvos, kalbos, religijos, pilietybės, tautinės ar etninės kilmės.
Strategijoje pripažįstama, jog kalba – svarbi asmens tapatybės dalis. Todėl, jei asmens teisės ribojamos, jam trukdoma įgyti išsilavinimą, gauti medicinos pagalbą ar įsidarbinti dėl gimtosios kalbos, Europos Komisija tai vertina kaip rasizmo formą, su kuria būtina kovoti.
