Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pranešė kuriantis naują politinę platformą ir nepriklausomą Seimo frakciją „Rozwój Plus” („Plėtra plius”). Šiuo žingsniu nubrėžta riba po gilaus skilimo didžiausioje opozicinėje partijoje „Teisė ir teisingumas” (PiS), Lenkiją valdžiusioje iš viso dešimt metų.
Svarbiausi faktai apie naująją politinę jėgą
Šiuo metu šis susivienijimas įregistruotas kaip ekspertinė-analitinė asociacija ir savarankiška frakcija (parlamento klubas) Seime, tačiau jį jau galima laikyti visaverte savarankiška partija. Kartu su M. Morawieckiu į naująją jėgą pasuko 40 Seimo narių ir vienas senatorius, tad ji iškart tapo trečiąja pagal dydį jėga Lenkijos parlamente.
Sociologinių apklausų duomenimis, PiS reitingas smuko iki 17,3 proc., o naujoji M. Morawieckio jėga iškart sulaukė 7,4 proc. rinkėjų palaikymo. Perspektyvoje tai suteikia frakcijai „auksinio balso” vaidmenį formuojant būsimas vyriausybės koalicijas.
Ideologinis skilimas: radikalai prieš centristus
Konfliktą išprovokavo gili krizė PiS viduje, prasidėjusi po to, kai partija 2023 m. pabaigoje prarado valdžią. Ilgametis partijos lyderis Jarosławas Kaczyńskis populiarumą nusprendė susigrąžinti griežta retorika ir sąjunga su kraštutine dešine. Tuo metu M. Morawieckis, siekdamas pritraukti platesnį rinkėjų ratą, pasisakė už nuosaikesnį, centristinį požiūrį ir įkūrė judėjimą „Rozwój Plus” tiesiog partijos viduje.
J. Kaczyńskio ultimatumas ir „ištikimybės priesaika”
Augančioje „Rozwój Plus” įtakoje J. Kaczyńskis įžvelgė grėsmę savo valdžiai ir bandymą perimti PiS kontrolę. 2026 m. liepą partijos vadovybė iškėlė griežtą reikalavimą: iki liepos 23 d. visi nariai privalėjo raštu patvirtinti, jog neturi ryšių su kitais judėjimais. Užkulisiuose ši deklaracija praminta „ištikimybės priesaika” J. Kaczyńskiui.
M. Morawieckio rėmėjų maištas ir atviras skilimas
M. Morawieckis ir jo bendražygiai viešai atsisakė pasirašyti šį dokumentą, o patį ultimatumą bei jiems metamus kaltinimus pavadino žeminančiais. (Turimas omenyje Jaceko Kurskio pareiškimas, neva M. Morawieckis veikia Vokietijos interesais). Reaguodamas į tai, J. Kaczyńskis pareiškė, jog nepasirašiusieji faktiškai patys paliko partiją, nors oficialią pašalinimo procedūrą, baimindamiesi rimtų pasekmių, užblokavo teisininkai.
Nelaukdamas užsitęsusio drausminių bylų nagrinėjimo pabaigos, M. Morawieckis galutinai nutraukė ryšius su PiS ir subūrė savo rėmėjus į nepriklausomą frakciją Seime. J. Kaczyńskis buvusį premjerą apkaltino „smūgiu į nugarą”.
Programa ir pagrindiniai tikslai
M. Morawieckis pabrėžė, jog naujasis susivienijimas iš principo atsisako dalyvauti vidiniuose „partiniuose žaidimuose”. Svarbiausiais prioritetais jis įvardijo Lenkijos ekonomikos vystymą, kariuomenės stiprinimą, piliečių gerovės augimą ir kultūrinės tapatybės apsaugą.
Pagrindiniai priekaištai, kurių sulaukė Mateuszas Morawieckis
Tiesa, priekaištų M. Morawieckiui turi ne tik J. Kaczyńskis. Jam vadovaujant vyriaubybei, buvusio premjero vykdyta politika sulaukė griežtos kritikos tiek pačioje Lenkijoje, tiek tarptautinėje erdvėje.
Abortų draudimas ir šalį sukrėtusi protestų banga
Didžiausiu smūgiu M. Morawieckio vyriausybės reputacijai tapo 2020 m. spalį priimtas Konstitucinio Tribunolo sprendimas, beveik visiškai uždraudęs abortus Lenkijoje. Vadinamojo „abortų kompromiso” panaikinimas šalyje išprovokavo didžiausius pastarųjų dešimtmečių gatvės protestus („Juodąjį protestą”) ir atstūmė nuo valdžios moteris bei jaunus rinkėjus. Vėliau pats M. Morawieckis viešai pripažino, jog šio kompromiso suardymas buvo klaida, kainavusi partijai politinę įtaką.
Konfliktas su Europos Sąjunga ir teismų reforma
Dar vienu įtampos šaltiniu tapo ilgalaikis ginčas su Europos Komisija dėl teismų reformos ir teisinės valstybės prinsipų. M. Morawieckis šaliai vadovavo pačiame PiS stumiamos teismų reformos įkarštyje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, jog Lenkijos vyriausybė faktiškai pajungė teismų sistemą politinei kontrolei, panaikino teisėjų nepriklausomą statusą ir įsteigė Drausmės rūmus jiems bausti. Dėl šios priežasties Europos Komisija įšaldė dešimtis milijardų eurų, Lenkijai numatytų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo.
Ekonominiai eksperimentai
Buvusio vyriausybės vadovo ekonominė politika sulaukė kritikos dėl aukštos infliacijos ir nesėkmingos mokesčių reformos „Lenkijos tvarka” (Polski Ład). M. Morawieckis, pats būdamas buvęs bankininkas, sulaukė griežto verslininkų pasmerkimo dėl „Lenkijos verslo naikinimo” ir infliacijos kurstymo.
Pandeminiai „vokų” rinkimai
Siekdamas išvengti pandemijos grėsmių, 2020 m. M. Morawieckis asmeniniu potvarkiu nurodė prezidento rinkimus rengti tik paštu, taip apeidamas Rinkimų kodeksą. Šių rinkimų organizavimui, kurie taip ir neįvyko, iš valstybės biudžeto veltui išleista 70 mln. zlotų. M. Morawieckiui pasitraukus iš pareigų, Lenkijos Aukščiausioji kontrolės palata šį sprendimą pripažino neteisėtu, o Seimas sudarė specialią tyrimo komisiją.
„Pegasus” skandalas Lenkijoje
Nuo 2017 iki 2023 m. vyriausybei vadovavęs M. Morawieckis buvo tiesiogiai atsakingas už specialiųjų tarnybų ir ministerijų darbą. Dar 2017 m. Lenkija slapta įsigijo šnipinėjimo programą „Pegasus” iš bendrovės „NSO Group” už 25 mln. zlotų. Lėšos tam paimtos iš Teisingumo fondo, skirto nukentėjusiems nuo nusikaltimų remti. Ilgą laiką M. Morawieckis viešai neigė programos naudojimą, o pranešimus apie opozicijos sekimą vadino melagienomis. Visgi Centrinis antikorupcijos biuras (CBA) naudojo šią įrangą oponentų telefonams nulaužti – be kita ko, per 2019 m. rinkimus stebėtas opozicijos rinkimų štabo vadovas Krzysztofas Brejza.
2024 m. pradžioje paaiškėjo, jog Lenkijos specialiosios tarnybos naudodamos „Pegasus” sekė ir patį premjerą. Neva už šios operacijos stovėjo radikalusis PiS sparnas, vadovaujamas vidaus reikalų ministro Mariuszo Kamińskio ir teisingumo ministro Zbigniewo Ziobro. Partijos viduje vykstant kovai dėl valdžios, radikalai M. Morawieckį tikriausiai laikė „minkštu technokratu” ir rinko apie jį kompromatą (duomenis apie sąskaitas, nekilnojamąjį turtą bei užkulisinius kontaktus), kad turėtų spaudimo svertų ir galėtų teikti ataskaitas J. Kaczyńskiui.
Galutinė tyrimo komisijos ataskaita dėl „Pegasus” naudojimo, kurią planuojama pateikti 2026 m. rudenį, turėtų galutinai apibrėžti buvusio premjero statusą. Tyrime dėl biudžeto lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį jis apklausiamas kaip aukšto rango liudytojas, tačiau rizikuoja sulaukti kaltinimų dėl nusikalstamo aplaidumo (pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 231 straipsnį). Kartu M. Morawieckis officially pripažintas nukentėjusiuoju byloje dėl neteisėto ministrų kabineto vadovo sekimo.
Tikėtina, jog būtent „Pegasus” skandalas, kai pavaldžios specialiosios tarnybos įsilaužė į paties premjero telefoną, galutinai sugriovė jo pasitikėjimą radikaliuoju PiS sparnu ir paskatino įkurti nepriklausomą frakciją „Rozwój Plus”.