Europiečiai baiminasi „Didžiojo brolio“
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) paskelbė naują keleivių įpročių ir biometrijos vertinimo ataskaitą „Global Passenger Survey 2026“. Apklaususi daugiau nei 10 tūkst. keliautojų visame pasaulyje, organizacija konstatavo, jog žmonės mirtinai pavargo nuo eilių, registracijos stalų ir popierinių bilietų.
Norėdami greičiau įveikti patikrą, net 78 proc. keliautojų sutinka savanoriškai patikėti oro linijoms bei saugumo tarnyboms savo veido ir akių rainelės duomenis. Asmenų, per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojusių biometriniu koridoriumi, skaičius šoktelėjo iki 58 proc. (prieš ketverius metus tokių tebuvo 34 proc.). Didžioji dalis keleivių tikisi maksimaliai patogios tvarkos: vieną kartą nusifotografuoti namuose programėlėje, o oro uoste terminalas juos atpažintų automatiškai ir be papildomų klausimų atvertų vartus.
Kai biometrijos patogumas atsitrenkia į BDAR paranoją
Kol likęs pasaulis drąsiai skenuoja akies rainelę, kad sutaupytų 15 minučių, europiečiai demonstratyviai laiko popierinius pasus kišenėse ir įtariai žvalgosi į kameras. IATA tyrime Europos turistai pasirodė esantys didžiausi skaitmeniniai luditai: patikėti savo veido atvaizdą sistemai sutiko 70 proc. respondentų. Palyginimui: Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje naudotis biometrija pasirengę atitinkamai 84 ir 82 proc. keliautojų.
Tai lemia ne technologinis atsilikimas, o griežtas europinių duomenų apsaugos įstatymų poveikis. „Didžiojo brolio“ baimė nusvėrė nenorą stovėti gyvose eilėse:
- 59 proc. europiečių įsitikinę, jog biometrinių duomenų bazės anksčiau ar vėliau bus nulaužtos, o informacija nutekinta į internetą;
- 49 proc. nuogąstauja, jog oro bendrovės slapta perduos duomenis trečiosioms šalims reklamos tikslais;
- 41 proc. piktinasi visišku skaidrumo trūkumu – žmonės tiesiog nesupranta, kur atsidurs jų skaitmeniniai atspaudai ir kas turės prieigą prie jų.
Pokalbių robotai vietoj kelionių agentų
Saugumo sistemoms nagrinėjant keleivių veidus, kelionių planavimą sparčiai perima dirbtinis intelektas. Beveik pusė apklaustųjų (49 proc.), ruošdamiesi atostogoms, konsultuojasi su neuroniniais tinklais, o ne su draugais ar paieškos sistemomis:
- kas penktas patiki DI sudaryti sudėtingą skrydžių maršrutą pageidaujamomis datomis;
- 19 proc. algoritmų pagalba ieško pigiausių bilietų tarifų;
- 17 proc. naudoja pokalbių robotus idėjų generavimui, kai biudžetas aiškus, tačiau stinga minčių krypčiai pasirinkti.
IATA tiesiai šviesiai įspėjo oro bendroves: jei jūsų pasiūlymų nėra populiarių pokalbių robotų atsakymuose su mygtuku „Pirkti čia“, jūs tiesiog prarandate pajamas.
Skaitmena prieš konsulinę biurokratiją
Šviesią technologinę ateitį kol kas labiausiai stabdo konsulatai ir įvažiavimo vizos. Dėl painių imigracijos anketų bei reikalavimų kelionės žlunga kur kas dažniau nei dėl bilietų kainų: 53 proc. keliautojų, atšaukusių keliones, vizitų atsisakė būtent dėl vizų gavimo vilkinimo.
Eilių vizų centruose keliautojai matyti nebenori: 60 proc. reikalauja išduoti vizas tik internetu. Kartu 82 proc. keleivių pasirengę turėti vos vieną išmanųjį įrenginį, kuriame tilptų mokėjimo kortelė, įlaipinimo talonas, lojalumo programa ir skaitmeninis pasas. Visgi, kad išmanusis telefonas taptų universaliu leidimu kirsti bet kurią sieną, valstybėms teks išmokti pasitikėti vienoms kitomis ir susitarti dėl bendrų skaitmeninių duomenų pripažinimo standartų. Tarptautinei politikai tai kur kas sudėtingesnis iššūkis nei apmokyti dar vieną dirbtinio intelekto modelį.
Kaip veikia elektroninės sienos pasaulyje
Keleivių poreikis biometrinei patikrai plečiasi lygiagrečiai su valstybinių sienų apsaugos sistemų pertvarka. Skaitmeninė atvykimo ir išvykimo apskaita tarptautiniuose transporto mazguose jau tapo visuotiniu standartu:
Europos Sąjungoje pagrindiniu įrankiu tampa prie išorinių Šengeno zonos sienų diegiama sistema EES („Entry/Exit System“). Ji pakeičia fizinius antspaudus trečiųjų šalių piliečių pasuose elektronine registracija. Pirmą kartą kirsdami sieną, keliautojai nuskenuoja keturių pirštų atspaudus ir atlieka trimatį veido skenavimą, o vėliau automatizuota sistema fiksuoja kiekvieną atvykimą bei išvykimą ir stebi taisyklės „90 dienų per 180 dienų laikotarpį“ laikymąsi.
JAV analogiška struktūra veikia programos OBIM (anksčiau žinotos kaip „US-VISIT“) pagrindu. Sistema renka daugumos užsienio piliečių pirštų atspaudus ir skaitmenines nuotraukas pasienio kontrolės metu. Pastaraisiais metais JAV valdžios institucijos atvykimo procedūras papildė technologija „Biometric Exit“: išvykimo zonoje prie įlaipinimo vartų esančios kameros automatiškai sutikrina keleivio veidą su oro linijų ir migracijos tarnybos duomenų bazėmis.
Singapūre pagal koncepciją „New Clearance Concept“ įgyvendintas bekontaktis sienos kirtimas. Keliautojai iš anksto užpildo elektroninę deklaraciją „SG Arrival Card“, o Čangio oro uoste patikra atliekama pro automatinius vartus, atpažįstančius veidą ir akies rainelę be būtinybės pateikti fizinį pasą.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose Dubajaus ir Abu Dabio terminaluose veikia automatinių vartų tinklas „Smart Gates“. Turisto biometrinis profilis užregistruojamas pirmo atvykimo metu, o vėlesnių kelionių metu patikra trunka vos kelias sekundes skenuojant biometrinius duomenis – be pasieniečių įsikišimo ir be jokių spaudų pase.
Japonijoje privaloma užsieniečių duomenų registracija vykdoma per sistemą J-BIS, veikiančią nuo 2007 metų. Visi atvykstantys vyresni nei 16 metų asmenys skenuoja rodomųjų pirštų atspaudus ir fotografuojasi stacionariose patikros vietose arba specialiuose išankstinės registracijos terminaluose.
Pietų Korėjoje taikoma sistema SES („Smart Entry Service“), veikianti kartu su išankstiniu elektroniniu kelionės leidimu K-ETA bevizį režimą turinčių šalių piliečiams. Užsieniečiai pateikia biometrinius duomenis atvykdami, o išvykdami iš šalies naudojasi automatiniais koridoriais „e-Gates“.
Jungtinėje Karalystėje pasienio kontrolė grindžiama elektroniniais leidimais ETA beviziams keliautojams bei išplėtotu automatinių vartų „ePassport Gates“ tinklu. Šie vartai nuskaito biometrinių pasų mikroschemas ir palygina keleivio veidą su dokumente esančia nuotrauka.
NEWSROOM IN primena: Tarptautinė oro transporto asociacija įkurta 1945 metais, siekiant įvesti tvarką pasauliniuose skrydžiuose po Antrojo pasaulinio karo. Per aštuoniasdešimt metų organizacija sutelkė daugiau nei 330 oro bendrovių, kurios vykdo virš 80 proc. visų komercinių skrydžių.
