Turkija, Saudo Arabija ir Pakistanas sudarė istorinį trišalį gynybos susitarimą (Mekos paktą), praneša Turkijos naujienų agentūra „Anadolu”.
Esminis sutarties punktas – kolektyvinės gynybos principas: bet koks ginkluotas užpuolimas prieš vieną iš trijų valstybių bus laikomas agresija prieš visas susitarimo nares (kaip ir NATO aljanse). Šiuo dokumentu šalys siekia plėtoti visapusį karinį bendradarbiavimą ir stiprinti kolektyvinio atgrasymo nuo išorinių grėsmių mechanizmus. Pasirašiusios šalys pabrėžia, jog paktas nėra nukreiptas prieš trečiąsias šalis, išlieka atviras kitoms regiono valstybėms ir nepanaikina anksčiau prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Mekos paktas arba šventoji priesaika: išskirtiniai šalių narių vaidmenys
Sutartis tapo tiesioginiu atsaku į aštrėjantį JAV, Izraelio ir Irano konfliktą, darantį tiesioginę įtaką šalių verslui bei tarptautinei laivybai. Priešingai nei tradicinės NATO institucijos su gremėzdišku biurokratiniu aparatu, Mekos paktas veikia kaip operatyvus susitarimas, skirtas skubiai spręsti šalių narių saugumo iššūkius.
Didžiausia šios sąjungos galia glūdi unikalioje pagrindinių jos narių specializacijoje:
- Saudo Arabija užtikrina finansinį pagrindą ir išnaudoja savo, kaip pagrindinio regiono politinio centro, statusą.
- Turkija, turinti antrą pagal dydį kariuomenę NATO ir išvystytą karinės pramonės kompleksą, tampa pagrindiniu aljanso technologiniu bei kariniu ramsčiu.
- Pakistanas, kaip vienintelė branduolinį ginklą turinti musulmoniška valstybė, suteikia blokui stiprų neoficialaus branduolinio atgrasymo svertą.
Be to, naujojo aljanso įkūrimui pasirinkta Meka gynybos paktui suteikia ypatingą simbolinę bei geopolitinę reikšmę:
- Signalai išorės jėgoms: susitarimas demonstruoja bloko nepriklausomybę nuo Vakarų, Kinijos ar Rusijos įtakos, taip pat veikia kaip įspėjimas regioniniams oponentams.
- Šventas statusas: greta svarbiausių islamo šventovių pasirašytas susitarimas vertinamas ne kaip paprastas politinis sandoris, o kaip šventoji priesaika ir nesulaužoma sąjunga. Tai garantuoja stiprų visuomenės palaikymą visose trijose šalyse.
- Lyderystė islamo pasaulyje: Saudo Arabijos karalius turi oficialų „Dviejų šventųjų mečečių saugotojo” (Mekos ir Medinos) titulą. Priimdama Turkijos bei Pakistano vadovus „Al-Safa” rūmuose Mekoje, Saudo Arabija įtvirtina savo, kaip pagrindinio sunitų pasaulio politinio ir dvasinio centro, poziciją.
Mekos paktas: sąjungos priežastys ir santykis su NATO
Svarbiausia susivienijimo priežastis – siekis sumažinti priklausomybę nuo išorinių saugumo garantų (JAV ir NATO) bei noras sukurti savo gynybinį skydą.
Mekos pakto autoriai nepristato jo kaip alternatyvos NATO ir vargu ar su juo konkuruos. Aljansas orientuojasi į vietines grėsmes Artimuosiuose Rytuose bei Pietų Azijoje, kur Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos mechanizmai neveikia arba reikalauja sudėtingo tarpvalstybinio derinimo.
Dėl Turkijos narystės ši nauja sąjunga gali veikti kaip neoficialus ryšio kanalas tarp NATO ir regiono valstybių. Turkijos diplomatija jau ne kartą įrodė sugebanti atstovauti Vakarų sąjungininkų interesams, kartu gindama suverenią regioninio bloko poziciją.