Naujosios Meksikos valstijos teismas įpareigojo bendrovę „Meta“ (valdančią „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“) sumokėti 567 mln. JAV dolerių **„Meta“ baudą** dėl pavojaus nepilnamečiams sukėlimo ir žalos visuomenei. Technologijų milžinės atstovai su tokiu verdiktu kategoriškai nesutinka ir jau pranešė, jog rengia apeliaciją.
Kaltinimų esmė ir prisiekusiųjų sprendimas
Šį ieškinį prieš korporaciją dar 2023 metais pateikė valstijos generalinis prokuroras Raulis Torresas. Tyrimo duomenimis, bendrovės „Meta“ platformų algoritmai suaugusiems vartotojams aktyviai rekomenduoja paauglių kuriamą turinį, todėl vaikai gali tapti lengvu nusikaltėlių taikiniu. Ieškinyje taip pat pabrėžiama, jog įmonės vadovybė turėjo vidinių duomenų apie jaunimui kylančias grėsmes, tačiau juos nuslėpė.
„Tai pergalė kiekvienam tėvui, besirūpinančiam socialinių tinklų įtaka savo vaikui“, – pareiškė generalinis prokuroras R. Torresas. – „Kartu tai laimėjimas kiekvienam vaikui, nusipelniusiam saugios interneto aplinkos.“
Teismas taip pat nusprendė, jog didžioji dalis iš „Meta“ išieškotų lėšų bus skirta prevencinėms bei visuomenės švietimo programoms ir nuolatinei grėsmių internete stebėsenai.
Be piniginės baudos, teismas įpareigojo technologijų milžinę du kartus per metus teikti oficialias ataskaitas apie naujų saugumo priemonių diegimą savo platformose.
Oficiali pozicija dėl „Meta“ baudos
„Meta“ atstovai atmeta kaltinimus dėl nesaugių algoritmų ir ketina skųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
„Nesutinkame su teismo sprendimu ir ketiname jį apskųsti“, – pranešė bendrovės spaudos tarnyba. – „„Meta“ uoliai dirba, kad užtikrintų vartotojų saugumą, ir atvirai kalba apie iššūkius, kylančius šalinant piktavalius bei žalingą turinį.“
Didžiausios bendrovei „Meta“ skirtos baudos ir sankcijos:
NEWSROOM IN primena, jog per pastaruosius dvejus metus (nuo 2024 metų vidurio iki 2026 metų vidurio) Europos Sąjungos reguliuotojai ir JAV teismai korporacijai „Meta“ skyrė kelias stambias milijonines baudas, kurių bendra suma viršija 2,1 mlrd. eurų ar dolerių. Esminiai sprendimai priimti dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų, skaitmeninių rinkų ir vaikų apsaugos.
- 2024 metų lapkritis (797,7 mln. eurų / apie 840 mln. JAV dolerių): Europos Komisija skyrė baudą „Meta“ dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, bendrovei susiejus skelbimų paslaugą „Facebook Marketplace“ su pagrindiniu socialiniu tinklu ir primetus nesąžiningas sąlygas konkurentams.
- 2024 metų rugsėjis (91 mln. eurų): Airijos duomenų apsaugos komisija (DPC) skyrė baudą bendrovei dėl kai kurių vartotojų slaptažodžių saugojimo nešifruotu tekstu (angl. plaintext) vidiniuose serveriuose.
- 2025 metų balandis (200 mln. eurų / apie 228 mln. JAV dolerių): Europos Komisija pripažino „Meta“ pažeidus Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) dėl taikomo modelio „mokėk arba sutik“ (kai vartotojams siūlyta arba mokėti už versiją be reklamos, arba nemokamai atiduoti asmens duomenis nepaliekant lygiavertės alternatyvos).
- 2026 metų kovas ir rugpjūtis (iš viso 942 mln. JAV dolerių išmokų): Europos Komisija pripažino „Meta“ pažeidus Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) dėl taikomo modelio „mokėk arba sutik“ (kai vartotojams siūlyta arba mokėti už versiją be reklamos, arba nemokamai atiduoti asmens duomenis nepaliekant lygiavertės alternatyvos).
- 2026 metų kovas ir rugpjūtis (iš viso 942 mln. JAV dolerių išmokų): plataus masto teismo proceso dėl vaikų apsaugos Naujosios Meksikos valstijoje (JAV) rezultatas. Kovą prisiekusieji skyrė 375 mln. JAV dolerių baudą dėl vartotojų klaidinimo ir nepilnamečių seksualinio išnaudojimo grėsmės sukėlimo, o rugpjūtį teismas įpareigojo išmokėti dar 567 mln. JAV dolerių pagalbos nukentėjusiesiems programoms bei paauglių psichikos sveikatos gydymui, taip pat įvesti griežtus apribojimus pranešimams ir algoritmams, skirtiems nepilnamečiams.
Bylos, kurias „Meta“ pralaimėjo galutinai arba užbaigė taikos sutartimi
Verta paminėti, jog visus griežtus sprendimus „Meta“ tradiciškai ginčija arba planuoja skųsti aukštesnės instancijos teismams. Nė vienos iš milžiniškų baudų per pastaruosius dvejus metus įmonė dar nepralaimėjo galutinai, mat ji naudojasi savo teise į daugiapakopes apeliacijas, trunkančias ne vienus metus. Visgi dėl dalies bylų bendrovė jau pradėjo oficialų ginčijimo procesą, o kai kuriose kitose patyrė tarpinių pralaimėjimų pirmosios instancijos teismuose.
Vertinant ginčus, kuriuose „Meta“ nebeturi teisinių galimybių sprendimams pakeisti, tai – daugiausia praėjusių metų bylos arba precedentai, pasibaigę taikos sutartimis ir piniginėmis išmokomis:
- Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2024 metų pabaiga): aukščiausiasis ES teismas priėmė galutinį ir neapskundžiamą sprendimą ieškinyje prieš „Facebook“. Teismas uždraudė bendrovei neterminuotai naudoti asmeninius vartotojų duomenis (pavyzdžiui, seksualinę orientaciją) tikslinei reklamai, net jei ši informacija paskelbta viešai.
- JAV prisiekusiųjų teismas byloje dėl paauglių priklausomybės (2026 metų kovas): nagrinėdamas išskirtinį privataus asmens ieškinį (mergina prieš „Meta“ ir „Google“), prisiekusiųjų teismas galutinai pripažino socialinius tinklus kaltais dėl tyčinio psichologinės priklausomybės sukėlimo. Teismas įpareigojo įmonę sumokėti kompensaciją, o šis verdiktas jau dabar vadinamas precedentiniu (socialiniams tinklams tai – tarsi tabako pramonės lūžio taškas, vadinamasis „Big Tobacco momentas“).
- 8 mlrd. JAV dolerių investuotojų ieškinys (2025 metų liepa): „Meta“ galutinai užbaigė dar nuo skandalo aplink „Cambridge Analytica“ besitęsusį didžiulį ginčą su savo akcininkais. Markas Zuckerbergas sutiko sudaryti taikos sutartį ir sumokėti kompensacijas (tiksli suma neatskleidžiama), kad išvengtų asmeninio liudijimo teisme.
