Stereotipas, jog nuo svilinančios saulės gelbėja tik balti drabužiai, galutinai traukiasi į praeitį. Tarptautinė Džendžou ir Adelaidės universitetų mokslininkų grupė sukūrė violetinį audinį, kuris nuo perkaitimo saugo geriau nei tradicinė balta medvilnė. Šios inovacijos paslaptis slypi elektrostatiniame verpime. Tyrėjai sujungė termoplastinį poliuretaną su metalo-organine karkasine struktūra ZIF-67 bei cinko oksido nanodalelėmis. Ši struktūra sugeria labiausiai energiją eikvojančią žalią šviesos spektro dalį, suteikdama tekstilei sodrią violetinę spalvą, o cinko oksidas atspindi 87,6 proc. saulės spindulių ir leidžia medžiagai išspinduliuoti net 96,4 proc. energijos infraraudonųjų spindulių ruože.
Bandymai tiesioginėje saulėje
Eksperimentų metu, kurių rezultatus paskelbė mokslo žurnalas Small, tyrėjai audinio pavyzdžius lauke lygino su standartine balta bei violetine medvilne. Visą dieną kaitinant tiesioginiams saulės spinduliams, naujoji medžiaga pademonstravo stulbinamus rezultatus: ji išliko 4,2 °C vėsesnė už baltą medvilnę ir net 6,2 °C šaltesnė už įprastą violetinį medvilninį audinį. Tyrimo bendraautoris Junas Ma pabrėžė, jog šis pasiekimas įrodo, kad nebereikia rinktis tarp estetinės išvaizdos ir vėsinamųjų savybių. Naujasis gaminys sujungia ryškią spalvą, didelį pralaidumą orui bei lankstumą, leidžiantį drėgmei laisvai garuoti.
Sukurta tekstilė taip pat sėkmingai atlaikė virtinę griežtų patvarumo ir funkcionalumo bandymų. Tyrimai patvirtino, jog medžiaga visiškai išlaiko vėsinamąsias savybes ir sodrų violetinį atspalvį net po 50 skalbimo ciklų. Be to, paspartinto UV senėjimo testai, atitinkantys 108 dienas intensyvios saulės spinduliuotės, neparodė jokių pluošto struktūros ar techninių parametrų pakitimų. Audinys išliko ryškus ir visiškai nenusidėvėjęs.
Ateities tekstilė
Vis labiau ryškėjant klimato kaitai, tokia tekstilė taps tikru išsigelbėjimu statybininkams, ūkininkams ir kitiems darbuotojams, priverstiems ištisas valandas dirbti alinančiame karštyje. Priešingai nei dabartiniai komerciniai sprendimai, paremti fazių kaitos medžiagomis, ši technologija leidžia kurti patogią, patvarią ir estetišką darbo aprangą, efektyviai saugančią nuo perkaitimo ir neaukojančią stilingo dizaino.
NEWSROOM IN primena: 2026 m. rugpjūtį Ispanijos mokslininkai iš Mikro- ir nanotechnologijų instituto (IMN-CNM, CSIC) FINDER grupės pranešė sukūrę apsauginę nanoplėvelę paviršiams, padedančią pastebimai sumažinti elektros energijos sąnaudas. Ši danga atspindi 82,4 proc. saulės šviesos visiškai nenaudodama elektros energijos ar kompresorių.
Pats principas primena foliją, kuria per karščius dangstomi langai, tačiau naujoji plėvelė veikia pažangiau – ji aktyviai mažina paties paviršiaus temperatūrą, nuleisdama ją žemiau aplinkos oro lygio. Šilumą ji paverčia infraraudonaisiais spinduliais (nuo 8 iki 13 mikrometrų bangos ilgio), kurie tarsi tiesiu koridoriumi kerta atmosferą tiesiai į šaltąją kosmoso erdvę. Kartu plėvelę galima pagaminti visiškai skaidrią, neprarandant vėsinimo efekto.
