Ukrainos politinėje arenoje – sujudimas. Karą užbaigti siekiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl iškėlė klausimą dėl Ukrainos valdžios legitimumo ir noro, kad būtų surengti rinkimai Ukrainoje, kurie dėl įvestos karinės padėties buvo įšaldyti.
Kyjivo atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Volodymyras Zelenskis patvirtino esąs pasirengęs šiam žingsniui, tačiau Vašingtonui ir Briuseliui iškėlė atsakomąją sąlygą: „Esu pasirengęs rinkimams. Dar daugiau – prašau JAV, galima ir kartu su europiečiais, užtikrinti saugumą rinkimų metu. Tuomet per artimiausias 60–90 dienų Ukraina bus pasiruošusi surengti rinkimus, asmeniškai tam turiu valios.”
Ukrainos lyderio logika suprantama. Mat šalyje, kurioje kasdien kaukia oro pavojaus sirenos, verda aktyvūs mūšiai, o milijonai rinkėjų kaip pabėgėliai išsibarstę po visą pasaulį, be išorinės apsaugos suorganizuoti balsavimą tiesiog neįmanoma.
Visgi viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma ukrainiečių nepritaria rinkimams karo metu. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto duomenimis, apie 63 proc. apklaustųjų mano, jog prie balsadėžių reikėtų eiti tik karui pasibaigus. 22 proc. respondentų pritartų rinkimams po paliaubų, gavus saugumo garantijas, ir tik 12 proc. palaiko idėją rinkti valdžią vykstant karo veiksmams.
Tai turėjo būti aštuntieji rinkimai nepriklausomos Ukrainos istorijoje, tačiau karas demokratiją sustabdė. Dabar šią pauzę siūloma nutraukti.
Paradoksas: lenktynės be dalyvių
Tačiau situacija atrodo paradoksali: šalyje aptarinėjami kandidatų reitingai, nors oficialiai jų net nėra. Šiuo metu nė vienas iš aukščiausio rango politikų oficialiai nepaskelbė apie ketinimus kandidatuoti.
Pats Volodymyras Zelenskis dar šių metų rugsėjį teigė, kad antroji kadencija nėra jo tikslas ir jis pasiruošęs rinkimuose nedalyvauti. Apklausų viršūnėse figūruojantis žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas apskritai niekada viešai nekalbėjo apie politines ambicijas.
Nepaisant to, sociologai jau modeliuoja kovą, kurios rezultatai Bankovos gatvei gali nepatikti.
Antrasis turas: skaičiai prieš esamą valdžią
2025-ųjų pabaigos sociologiniai tyrimai piešia įtemptą rinkimų paveikslą. Remiantis „SOCIS” (2025 m. lapkričio 21 d.) apklausa, pirmajame ture pirmauja V. Zelenskis su 30,1 proc., tačiau jam į nugarą kvėpuoja Valerijus Zalužnas, surinkęs 28,9 proc. balsų. Kiti kandidatai (P. Porošenka – 7,2 proc., K. Budanovas – 5 proc., D. Razumkovas – 4,4 proc., J. Tymošenko – 3,9 proc.) gerokai atsilieka.
„Pirmosios reitingų sistemos” duomenys (pagal „American Political Services” užsakymą, 2025 m. spalio 13 d.) patvirtina šią tendenciją: V. Zelenskis – 30,3 proc., V. Zalužnas – 28,5 proc. Tiesa, čia K. Budanovas demonstruoja geresnį rezultatą – 10,1 proc., lenkdamas P. Porošenką (7,6 proc.) ir J. Tymošenką (4,9 proc.).
Tačiau didžiausia grėsmė valdžiai kyla modeliuojant antrąjį turą. Čia suveikia antireitingo efektas ir protesto elektorato konsolidacija.
Scenarijus Nr. 1: V. Zelenskis prieš V. Zalužną Tai pats pavojingiausias scenarijus Bankovos gatvei. „SOCIS” duomenimis, Valerijus Zalužnas triuškinamai laimėtų surinkęs 49,5 proc., kai V. Zelenskį palaikytų tik 26 proc. rinkėjų. „American Political Services” duomenys patvirtina atotrūkį: V. Zalužnas – 42,6 proc., V. Zelenskis – 26,3 proc.
Scenarijus Nr. 2: V. Zelenskis prieš K. Budanovą Net ir kovoje su žvalgybos vadovu dabartinio prezidento pozicijos yra netvirtos. „SOCIS” teigimu, Kyryla Budanovas laimėtų surinkęs 37,1 proc. balsų prieš 30,3 proc., tenkančių V. Zelenskiui. „American Political Services” apklausa rodo, kad varžovai eina koja kojon: K. Budanovas – 33 proc., V. Zelenskis – 32,5 proc.
Vašingtono faktorius: žvilgsniai krypsta į Vakarus
Šie skaičiai svarbūs ne tik patys savaime, bet ir geopolitiniame kontekste. Ukraina – pabrėžtinai į Ameriką orientuota valstybė. Teiginys, kad prezidentas čia „paskiriamas” iš Vašingtono, būtų perdėtas, tačiau amerikiečių partnerių nuomonė vietos politiniam elitui yra kritiškai svarbi. Ir panašu, kad JAV ukrainietiški reitingai nagrinėjami itin atidžiai.
Šių metų kovą leidinys „Politico”, remdamasis keturiais aukšto rango pareigūnais iš JAV prezidento aplinkos, tikino, kad amerikiečiai slapta susitiko ir aptarė galimą prezidento rinkimų rengimą su partijos „Batkivščyna” lydere Julija Tymošenko bei buvusio prezidento Petro Porošenkos partijos nariais. Leidinio pašnekovų teigimu, D. Trumpo aplinka mano, jog dabartinis prezidentas V. Zelenskis rinkimų laimėti nepajėgs, o štai J. Tymošenko ir P. Porošenkos šansai vertinami kaip visiškai realūs.
Dukart Ukrainos premjerės pareigas ėjusi J. Tymošenko „Politico” informacijos nepatvirtino, tačiau pažymėjo, kad jos komanda derasi su visais sąjungininkais, „kurie gali kuo greičiau užtikrinti teisingą taiką”. Visgi ji pabrėžė, kad iki karo pabaigos „rinkimai Ukrainoje neįmanomi”.
Kaip ten bebūtų, jei JAV ir ES vis dėlto suteiks saugumo garantijas, Ukrainos laukia pati nenuspėjamiausia rinkimų kampanija istorijoje. Joje pagrindiniais dabartinio prezidento varžovais taps apie savo ambicijas tylintys generolai ir politikos veteranai, užsitikrinę Vakarų partnerių dėmesį.