Liepos 17 d. prekybos sesijoje Maskvos birža ir Rusijos akcijų rinka patyrė didžiausią nuosmukį per pastaruosius ketverius su puse metų. Maskvos biržos indeksas, įvertinus vakarinę sesiją, smuko 5,3 proc. ir pirmą kartą nuo 2022 metų nukrito žemiau psichologinės 2 000 punktų ribos. Net 27 pagrindinių šalies įmonių vertė sumažėjo daugiau nei 10 proc., o prekybos apyvarta pasiekė nepaprastai didelę – 135 mlrd. rublių siekiančią sumą. Nors techniniai rodikliai rodo visišką turto išpardavimą, nuosmukis tęsiasi jau 19-tą savaitę iš eilės.
Griaunami korporacijų milžinių verslo modeliai
Dabartinė akcijų išpardavimo banga aiškiai rodo didžiausių emitentų senųjų verslo modelių pažeidžiamumą sankcijų spaudimui. Išskirtiniu įvykiu tapo bendrovės „Gazprom” akcijų pigimas 5,6 proc. iki krizinių 2008 metų istorinio minimumo – 84 rublių už akciją. Tai – tiesioginė negrįžtamo pelningos Europos rinkos praradimo pasekmė.
Panašūs pokyčiai palietė ir technologijų sektorių: po to, kai pritaikius Europos Sąjungos sankcijas „Google Play” parduotuvė pašalino VK programėles, kontroliuojančiosios bendrovės VK akcijos iškart smuko 10,1 proc. Tuo pat metu aukso gavybos įmonės „Polius” vertė susitraukė 13 proc. dėl vadovybės ketinimų iki 2030 metų visiškai nemokėti dividendų. O štai „Aeroflot” akcijos dėl dividendų rėžio ir prognozuojamo spartaus veiklos sąnaudų augimo atpigo 12,4 proc.
Svarbiausios makroekonominės nuosmukio priežastys
Vertinant makroekonominiu požiūriu, rinką ištiko sisteminė krizė, kurią sukėlė užsitęsęs karas Ukrainoje ir vis labiau veržiamos sankcijos. JAV ir ES antrinės sankcijos paralyžiavo tarpvalstybinius atsiskaitymus su Kinijos, Turkijos bei Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bankais, o tai lėmė eksportuotojų užsienio valiutos pajamų deficitą.
Vidaus spaudimą stiprina ir didžiulės valstybės investicijos į karinį-pramoninį kompleksą – tai sukėlė darbuotojų trūkumą bei paspartino infliaciją. Siekdamas pažaboti kainų augimą, Rusijos bankas priverstas išlaikyti bazinę palūkanų normą itin aukštame lygyje. Dėl to investuotojams tapo nebenaudinga turėti rizikingų akcijų: ilgalaikių valstybės obligacijų (OFZ) pelningumas išaugo iki 16,6–16,7 proc. per metus, o tai lėmė kapitalo nutekėjimą iš biržos į bankų indėlius.
Maskvos birža: smulkiųjų investuotojų lūkesčių krizė
Užsienio kapitalui visiškai pasitraukus, Maskvos birža tapo išskirtinai smulkiųjų privačių investuotojų aikštele. Įdomią nuomonę apie šią situaciją interviu leidiniui „BIZNES Online” išsakė Finansų analitikų ir rizikos valdymo specialistų gildijos stebėtojų tarybos narys Aleksandras Razuvajevas. Šis komentaras leidžia suprasti ne tik Rusijos gyventojų ekonominius, bet ir politinius lūkesčius, susijusius su karu Ukrainoje bei Vakarų sankcijomis.
A. Razuvajevas pabrėžia, jog dabartinis nuosmukis – tai fizinių asmenų lūkesčių žlugimo pasekmė. Ilgą laiką į akcijų kursus buvo įskaičiuojama savotiška „vilties premija”: brokeriai nuteikdavo klientus, jog karas greitai baigsis, centrinis bankas sumažins palūkanų normas, o sankcijos bus iš dalies atšauktos.
Suvokimas, kad izoliacija taps ilgalaike tendencija, sukėlė paniką ir masinį turto išpardavimą. Situaciją dar labiau apsunkino valstybės intervencijos trūkumas: kitaip nei per 2008 metų krizę, kai plėtros bankas VEB rinkai remti skyrė trilijoną rublių, šįkart reguliuotojas laikosi neutralios pozicijos.
Šešėliniai procesai: stambiųjų žaidėjų kapitalo bėgimas
Kartu su smulkiųjų investuotojų panika biržoje vyksta ir slaptas stambaus kapitalo traukimasis. Kaip rodo „Bloomberg” atliktas tyrimas, nuo metų pradžios turtingi Rusijos piliečiai iš šalies išvedė dešimtis milijardų JAV dolerių. Tai paskatino dvi pagrindinės priežastys:
- Nacionalizacijos rizika: nuo 2024 metų turto deprivatizacija bei priverstinis jo nusavinimas valstybės naudai palietė maždaug 12 proc. žurnalo „Forbes” sąrašo dalyvių (įskaitant bendrovių „Rusagro”, „KDV Group” ir Domodedovo oro uosto savininkus).
- Bankų sektoriaus nestabilumas: neveiksnių paskolų dalis bankų balansuose (įskaitant karinės pramonės įmonių nemokumą) viršijo 11 proc.
Lėšų išvedimo maršrutai ir priemonės
Rusijos elitas priverstas slėpti finansinius srautus tiek nuo Vakarų finansų priežiūros institucijų, tiek nuo pačios Rusijos valdžios kontrolės. Investicijų portfeliuose pastebimas poslinkis fizinio aukso, užsienio nekilnojamojo turto ir privačių investicinių fondų link.
Pagrindinėmis geografinėmis kryptimis tapo JAE, Saudo Arabija, Turkija ir Kipras. Tranzitui aktyviai naudojami neformalūs kanalai NVS šalyse (Armėnijoje, Kazachstane, Kirgizijoje). Pagrindine technine priemone tapo rubliais denominuota stabiliosios virtualiosios valiutos „A7A5” platforma, sukurta bendradarbiaujant su sankcionuotu „Promsviazbank”. Operacijų apimtis per šį apeinamąjį kanalą vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį viršijo 96 mlrd. JAV dolerių.
Trumpalaikė ir ilgalaikė prognozė
Artimiausiomis savaitėmis rinkoje galimas vietinis techninis atšokimas dėl itin didelio akcijų nuvertėjimo. Indeksą iš dalies gali palaikyti liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje numatomas „Sberbank” bei VTB dividendų reinvestavimas.
Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, akcijų rinka ir toliau praras savo kaip ekonomikos barometro funkciją. Naujausiose ekonomikos apžvalgose pabrėžiama, kad ji virsta mažai likvidžia, izoliuota ir itin kintančia aikštele, kurioje akcijos kursas priklausys ne nuo įmonių veiklos sėkmės, o nuo valstybės mokesčių politikos ir sprendimų dėl dividendų mokėjimo atšaukimo.