Rusijoje įvykę Dūmos rinkimai nesulaukė ES pripažinimo

Dūmos rinkimai Rusijoje balsavimo apylinkė
Nuotr.: Antonas Velikžaninas | „Kommersant“

Rusijoje baigėsi politinio lauko sterilizavimo procesas, pridengtas parlamento balsavimu – Dūmos rinkimai atnešė valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ istoriškai didžiausią rezultatą per visą jos gyvavimo laikotarpį. Apdorojus 93 proc. protokolų, Centrinė rinkimų komisija pareiškė, jog valdžios partija surinko apie 58 proc. balsų esant 59,32 proc. aktyvumui, o regionuose Ramzanas Kadyrovas pasiekė absoliutų rekordą su 99,85 proc. balsų. Skirstant deputatų mandatus dalyvauja tik Kremliui lojalios jėgos: Rusijos Federacijos komunistų partija (KPRF) gavo 14 proc., LDPR – 9 proc., „Naujieji žmonės“ – 8 proc., o partija „Teisingoji Rusija“ 5 proc. barjerą peržengė tik rugsėjo 21 d. popietę.

Dūmos rinkimai ir juose nugalėjusi tylioji dauguma

Oficialiojoje Centrinės rinkimų komisijos statistikoje 58 proc. palaikymas „Vieningajai Rusijai“ pateikiamas kaip triumfas ir absoliutus daugumos piliečių pritarimas partijos kursui. Tačiau šis procentas skaičiuojamas ne nuo visų šalies gyventojų, o tik nuo atėjusiųjų prie balsadėžių.

Štai kaip atrodo tikroji partijų paramos bazė visos šalies mastu:

  • Tylioji dauguma (neatvyko / boikotavo): 48,70 mln. žmonių – 40,68 proc. visų rinkėjų.
  • „Vieningoji Rusija“: 36,25 mln. žmonių – 32,56 proc. visų rinkėjų.
  • KPRF: 8,65 mln. žmonių – 7,77 proc. visų rinkėjų.
  • LDPR: 5,63 mln. žmonių – 5,06 proc. visų rinkėjų.
  • „Naujieji žmonės“: 4,99 mln. žmonių – 4,49 proc. visų rinkėjų.
  • „Teisingoji Rusija – Už tiesą“: 3,11 mln. žmonių – 2,8 proc. visų rinkėjų.
  • Nesisteminės ir neparlamentinės smulkiosios partijos kartu (Pensininkų partija, „Žalieji“, „Rusijos komunistai“, „Rodina“ ir kt.): 3,18 mln. žmonių – 2,85 proc. visų rinkėjų.

Esminės šių skaičių išvados:

  • Nė viena partija Rusijoje neturi net trečdalio šalies gyventojų palaikymo, įvertinus balsavimą ignoravusius asmenis.
  • Antroji pagal dydį grupė šalyje po nebalsavusiųjų – „Vieningoji Rusija“ (32,56 proc.).
  • Oficialiai antrąją vietą užėmusi KPRF remiasi vos 7,77 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių balsų.
  • Visas nekomunistinis sisteminis blokas (LDPR, „Naujieji žmonės“, SRZP) kartu nesurenka nė 12,35 proc. realaus elektorato.
  • Bendras provaldinis sparnas (sudėjus „Vieningosios Rusijos“ ir visų lojalių sisteminių partijų – LDPR, „Naujųjų žmonių“, SRZP bei smulkiųjų darinių – balsus) apima 53,17 mln. žmonių. Tai sudaro 47,77 proc. visų rinkėjų.
Biuleteniai be alternatyvos, kuriozai ir protestas užsienyje

Šis balsavimas įsiminė tiksliniu rezultatų pritaikymu ir visišku konkurencijos pašalinimu. Jokios alternatyvos nebuvo palikta: vienintelė antikarinė partija „Jabloko“ buvo skubiai pašalinta iš rinkimų kovos pagal prokremliškos partijos „Rodina“ ieškinį. Opozicija pašalinta kuro krizės, kurią sukėlė Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, fone, kuomet sociologai fiksavo antikarinių nuotaikų augimą. Tiesa, Novgorodo srityje – vieninteliame regione, kur partijai leista dalyvauti – „Jabloko“ surinko 6,2 proc. balsų ir suformavo frakciją srities dūmoje.

Kampaniją lydėjo virtinė absurdiškų incidentų. Maskvoje pirmąją dieną dėl sistemos trikdžių nustota išduoti popierinius biuletenius, rinkėjus masiškai nukreipiant prie elektroninių terminalų, o Kirovo srityje valdininkai pamiršo įrašyti kandidatus į sąrašus ir balsavimą apskritai atšaukė. Kartu vadinamieji „Z-tinklaraštininkai“ skundėsi atvejais, kuomet bandant balsuoti per platformą „Gosuslugi“ asmenys automatiškai buvo įtraukiami į karinę įskaitą.

Visiškai kitokia padėtis susiklostė apylinkėse užsienyje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, svetur 152 valstybėse balsavo daugiau nei 212 tūkst. rusų. Čia bendras „Vieningosios Rusijos“ rezultatas smuko iki 39,58 proc., o partija oficialiai pralaimėjo mažiausiai 18-oje stambių apylinkių Europoje ir Azijoje. Nepriklausomų judėjimų „Balsuok užsienyje“ ir „Vesna“ atliktos balsavusiųjų apklausos rodo, jog protesto rinkėjai masiškai rinkosi „Naujuosius žmones“ kaip vienintelį teisėtą būdą išreikšti nepritarimą režimui – tai lėmė partijos pergalę Serbijoje (63 proc.), Nyderlanduose (57 proc.), Lenkijoje (50 proc.), Čekijoje (49 proc.), Prancūzijoje (39 proc.) ir Vokietijoje (37 proc.).

Ankstesnės manipuliacijos ir Europos Sąjungos pareiškimas

NEWSROOM IN primena: 2021 metais valdžiai teko pasitelkti masinį elektroninį balsavimą rezultatams Maskvoje perrašyti, kur vienmandatėse apygardose laimėjo opozicijos kandidatai. Šįkart Kremlius atsisakė sudėtingų naktinių klastojimo schemų ir ėmėsi prevencinio biuletenių valymo. Balsavimo pavertimas visiškai dekoratyvia procedūra galutinai atėmė iš Rusijos parlamento bet kokius teisėtumo likučius.

Europos Sąjunga oficialiai pasmerkė įvykusius Valstybės Dūmos rinkimus ir visiškai atsisakė pripažinti jų rezultatus visose okupuotose Ukrainos teritorijose.

Specialų pareiškimą 27 ES valstybių narių vardu paskelbė Bendrijos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Dokumente pabrėžiama, jog balsavimo organizavimas aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje bei Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse pažeidžia tarptautinę teisę.

K. Kallas taip pat pranešė apie naujas sankcijas, kurios bus taikomos visiems balsavimo šiose teritorijose organizatoriams ir ten į Valstybės Dūmą kandidatavusiems asmenims.

Skaitykite toliau