Sekmadienį Londone, Dauningo g. 10, vykusiose neeilinėse gynybos derybose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsitikrino oficialią Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių paramą tiesioginėms ugnies nutraukimo deryboms su Maskva. Penktuosius metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą pasiekė precedento neturinčios diplomatinės ir karinės įtampos fazę.
Londono susitikimas: trys ugnies nutraukimo gairės
Susitikime Londone dalyvavo JK premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Svarbiausiu šių derybų rezultatu tapo pasirašytas bendras pareiškimas, įtvirtinantis besikeičiantį diplomatinį požiūrį į konflikto sureguliavimą.
Šiame dokumente Europos šalių lyderiai ir Ukrainos prezidentas išskyrė tris pagrindines gaires:
- Tiesioginis dialogas: pritarta siūlymui pradėti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau jose privalo aktyviai dalyvauti JAV ir Europos Sąjunga.
- Atspirties taškas: Europos lyderiai sutarė, jog dabartinė fronto linija turėtų tapti atspirties tašku pradedant konkrečias derybas dėl ugnies nutraukimo.
- Sienų neliečiamumas: pareiškime griežtai pabrėžiama, jog tarptautiniu mastu pripažintos valstybių sienos negali būti keičiamos jėga.
Kartu su oficialiais kanalais Kyjivas bando pasitelkti ir neformaliąją diplomatiją. V. Zelenskis patvirtino anksčiau Kyjive slapta susitikęs su Jungtinės Karalystės ir ES sankcionuotu Rusijos verslininku Romanu Abramovičiumi. Susitikimo tikslas – per jį perduoti Vladimirui Putinui dar vieną raginimą surengti asmeninį susitikimą. Interviu televizijai „Sky News“ V. Zelenskis pabrėžė, jog R. Abramovičius siekė išsiaiškinti, „kam pasirengusi“ derybose Ukrainos vadovybė. Ukrainos lyderis jam aiškiai nurodė neketinantis užleisti Rusijai Donbaso.
„Tai buvo esminė žinia“, – pabrėžė Ukrainos vadovas: „Pasakiau, jog mes nesitrauksime. Tokiu būdu pergalės jums neatiduosime.“
Paklaustas, ar R. Abramovičius dabar tapo jo tarpininku kontaktuojant su Rusijos prezidentu, Ukrainos vadovas atsakė: „Kai jis gavo mano žinutes, patikino, jog vyks tiesiai pas V. Putiną.“
Padėtis fronte aštrėja: nusitaikyta į branduolinį objektą Černobylyje
Kol Londone lyderiai aptarinėjo būsimų paliaubų gaires, padėtis mūšio lauke paaštrėjo iki ribos. Abi pusės apsikeitė virtine intensyvių smūgių, o vienas jų vos nesukėlė ekologinės katastrofos.
Išpuolis Černobylio zonoje: Rusijos bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed“ atakavo Centrinę panaudoto branduolinio kuro saugyklą, esančią už 12 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės. Ukrainos energetikos įmonės „Energoatom“ duomenimis, branduolinio kuro priėmimo pastatas iš dalies sugriautas. Šiuo metu radiacinis fonas neviršija normos, tačiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) jau išsiuntė skubią inspektorių grupę žalos mastui įvertinti.
Tuo pat metu Kryme per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką prieš keleivinį traukinį žuvo vienas iš mašinistų. Pranešama, jog abiejose pusėse žuvo civiliai: per apšaudymus Ukrainos Zaporožės bei Dnipropetrovsko srityse gyvybės neteko taikūs gyventojai, o Rusijos Belgorodo srityje dronui pataikius į automobilį žuvo moteris.
Atviras laiškas V. Putinui: diplomatinis demaršas ar priverstinis žingsnis
Svarbiu Londono susitikimo fonu tapo išvakarėse paskelbtas atviras V. Zelenskio laiškas Rusijos prezidentui, kuriame siūloma surengti tiesiogines aukščiausiojo lygio derybas dėl karo pabaigos. Kremlius į šį žingsnį sureagavo akimirksniu: V. Putinas atmetė galimybę susitikti artimiausiu metu pareikšdamas, jog nemato tam prasmės, kor nebus parengtas taikos sutarties projektas.
Vertinant iš klasikinės tarptautinės diplomatijos perspektyvos, šio atviro laiško formatas bei tonas atrodo itin griežti ir netgi provokuojantys (kai kurie stebėtojai jį tiesiai šviesiai vadina akiplėšišku). Laiške sąmoningai ignoruojamas tradicinis diplomatinis protokolas ir griežtai kreipiamasi į Rusijos pusę.
Tačiau, kaip leido suprasti pats V. Zelenskis, šiuo žingsniu siekta ne tiek protokolinių, kiek informacinių tikslų. Rusijoje visiškai blokuojant alternatyvius informacijos šaltinius, tokio laiško viešas paskelbimas tarptautiniu mastu liko bene vieninteliu prieinamu būdu pramušti informacinį vakuumą. Taip siekta Rusijos auditorijai perteikti tikrąjį, neiškraipytą padėties fronte vaizdą bei griežtą Kyjivo poziciją.
