Vokietija pradeda buvusios Rusijos koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės SEFE privatizavimą. Bendrovės vadovas Egbertas Laege’as interviu leidiniui „Financial Times“ oficialiai paskelbė apie planus grąžinti įmonę „Securing Energy for Europe“ (SEFE), anksčiau žinotą kaip „Gazprom Germania“, į privatų sektorių. Tai bus pirmasis žingsnis mažinant šiuo metu 100 proc. siekiančią valstybės dalį įmonėje.
Rusijos prarasta įmonės kontrolė
NEWSROOM IN primena: Rusija „Gazprom Germania“ kontrolės neteko 2022 metų balandį. Prasidėjus plataus masto Maskvos invazijai į Ukrainą, „Gazprom“ bandė slapta perduoti turtą abejotinoms fiktyvioms įmonėms ir bendrovę likviduoti. Tokie veiksmai sukėlė grėsmę Vokietijos energetiniam saugumui, mat antrinė įmonė valdė didžiausias dujų saugyklas (įskaitant Rėdeno) bei kritinę transporto infrastruktūrą.
Reaguodama į tai, Vokietijos valdžia iš pradžių perdavė įmonę Federalinės tinklų agentūros patikėjimo teisei, o vėliau ją visiškai nacionalizavo ir pakeitė pavadinimą į SEFE. Siekdama išgelbėti bendrovę nuo bankroto bei užtikrinti dujų tiekimą, Berlyno vyriausybė į ją investavo milijardus eurų.
Europos premium rinkos, dešimtmečiais generavusios pagrindinę pelno maržą, praradimas ir turto (įskaitant „Gazprom Germania“) nacionalizavimas tapo beprecedenčiu smūgiu per visą „Gazprom“ korporacijos istoriją. Tiesa, šiuo metu Kinija rusiškas dujas perka pagal visiškai kitus, gerokai mažesnius tarifus.
Investicijų pritraukimo planas
Didindama kapitalą SEFE planuoja pritraukti nuo 1,5 iki 2 mlrd. eurų. Šios lėšos ne tik grįš į biudžetą, bet bus nukreiptos įmonės infrastruktūros verslo – strateginių saugyklų ir dujotiekių – plėtrai.
Berlynas šiuo atveju veikia laikydamasis Europos Sąjungos reikalavimų. Pagal ES normas Vokietijos vyriausybė privalo sumažinti savo dalį įmonėje iki 25 proc. ar mažiau iki 2028 metų pabaigos. Tad dabartinis investicijų etapas yra tik masinio valstybės pasitraukimo iš kapitalo pradžia.
Geopolitikos įtaka SEFE privatizavimui
Investuotojų susidomėjimą šiuo turtu skatina nestabilumas Artimuosiuose Rytuose. Vašingtono, Izraelio ir Irano konfliktas jau lėmė energijos išteklių kainų šuolį. Tokiomis aplinkybėmis patikimų tiekėjų ir infrastruktūros operatorių, pavyzdžiui, SEFE, vaidmuo tampa kritiškai svarbus.
Visgi įmonės, kaip „saugumo garanto“, statusas sukuria tam tikrų apribojimų. SEFE vadovybė su Vokietijos vyriausybe šiuo metu aptaria galimus investuotojų filtrus – valdžiai svarbu, kad strateginis turtas nepatektų į nedraugiškų ar nepatikimų struktūrų rankas.
Įmonės ateities scenarijai: IPO arba susijungimas
Šiuo metu svarstomi keli tolesnio privatizavimo scenarijai. Vienas jų – pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) organizavimas, nors bendrovės vadovas pripažįsta, jog dėl trumpų terminų tai gali tapti techniškai sudėtingu procesu.
Taip pat aptariamas galimas SEFE susijungimas su kitu nacionalizuotu dujų milžinu – „Uniper“. SEFE generalinis direktorius kol kas remiasi prielaida, kad privatizacija vyks autonomiškai. Be to, turto atskyrimo į prekybos ir infrastruktūros dalis neplanuojama, mat jos efektyviai papildo viena kitą.
Rusijos galimybės gauti kompensaciją už „Gazprom Germania“
Vertinant tarptautinės teisės ir realių perspektyvų požiūriu, „Gazprom“ šansai artimiausioje ateityje gauti piniginę kompensaciją iš Vokietijos vyriausybės dėl SEFE nacionalizavimo artėja prie nulio.
NEWSROOM IN išskiria tris pagrindines priežastis:
1. Teisinis Vokietijos argumentas: Berlynas savo veiksmus grindžia ne politika, o energetinio saugumo įstatymu (EnSiG). Vokietijos vyriausybė teigia, jog „Gazprom“ neinformavęs reguliuotojų bandė neteisėtai perduoti kritinę infrastruktūrą (įskaitant Rėdeno saugyklą) neskaidrioms įmonėms. Nacionalizavimas pristatomas kaip kraštutinė priemonė, siekiant išvengti šalies energetikos sistemos žlugimo.
2. Priešiniai ieškiniai: Buvę „Gazprom“ partneriai Europoje (įskaitant tą pačią „Uniper“ ir SEFE) pateikė atsakomuosius ieškinius Rusijos monopolijai dešimtims milijardų eurų dėl dujų nepatiekimo 2022 metais. Net jei koks nors tarptautinis teismas ir priteistų „Gazprom“ kompensaciją, ji būtų nedelsiant areštuota bei nukreipta šiems priešiniams ieškiniams tenkinti.
3. Sankcijų režimas: SEFE ir jos antrinės struktūros įtrauktos į Rusijos sankcijų sąrašus, o pačiam „Gazprom“ taikomos ES sektorinės sankcijos. Finansinės operacijos tarp šių subjektų užblokuotos valstybiniu lygmeniu.
Faktiškai situacija atsidūrė teisinėje aklavietėje – abi pusės laimi bylas savo jurisdikcijose, tačiau realių pinigų iš oponento išieškoti negali.
