V. Putinas: o kur įrodymai?
Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją surengus diversiją pasitelkiant bepiločius orlaivius Leipcigo-Halės oro uoste. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas spaudos konferencijoje informavo, jog tokia išvada padaryta ištyrus dronų nustatymus bei tam tikrus komponentus, kurie anksčiau naudoti per kitus hibridinius incidentus Europoje.
A. Dobrindtas pažymėjo, jog išpuolyje dalyvavę asmenys „veikė Rusijos valstybinių institucijų pavedimu“. Ministro teigimu, operacijos planavimas buvo profesionalus, tačiau vietoje veikę agentai – „žemo lygio“.
Kartu VRM vadovas įspėjo dėl galimų naujų incidentų: „Manome, jog Vokietija išlieka tolesnių Rusijos hibridinių atakų taikiniu. Nors karo padėtis nepaskelbta, hibridinių karinių operacijų taikiniu tampame kasdien“.
Reaguodamas į šiuos priešiškus veiksmus, Berlynas uždaro Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, „Rusų namus“ Berlyne bei griežtina Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Tyrėjai nustatė įtariamuosius
Rugpjūčio 4 d. Leipcigo oro uosto teritorijoje aptikti keli bepiločiai orlaiviai, dviejuose iš jų rasta sprogmenų. Vienas dronas pastebėtas šalia Ukrainos bendrovės „Antonov Airlines“ krovininio orlaivio. Tikėtina, jog piktadariai šiuo bepiločiu ketino susprogdinti minėtą lėktuvą.
Rugpjūčio 25 d. Vokietijos žiniasklaidos priemonės (NDR, WDR ir „Süddeutsche Zeitung“) pranešė, jog atakai pasitelkti mažiausiai trys dronai. Jų duomenimis, vienas sprogmenų pripildytas orlaivis rastas netoli kelių Ukrainos krovininių lėktuvų, o antrasis, tikėtina, rėžėsi į bendrovės DHL krovininį lėktuvą praėjus kelioms minutėms po pirmojo pastebėjimo. Pilotai užfiksavo maždaug 30 centimetrų dydžio objektą, o vėliau apžiūrėję DHL orlaivį specialistai nustatė apgadinimą, rodantį susidūrimą su pašaliniu daiktu (tiesa, antrojo drono nuolaužos kol kas nerastos). Trečiasis bepilotis orlaivis aptiktas rugpjūčio 14 d. lauke į vakarus nuo oro uosto. Šalia jo tyrėjai rado apie 50 gramų medžiagos, kaip įtariama, heksogeno.
Leidinio „Die Zeit“ žiniomis, tyrėjai nustatė įtariamuosius ir aiškinasi vieno iš jų ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Televizijos „ABC News“ šaltiniai JAV žvalgyboje nurodė, jog esama įrodymų apie šių asmenų sąsajas su GRU. Jų vertinimu, sprogstamoji medžiaga ir įrenginio konstrukcija būdinga būtent Rusijos karinės žvalgybos naudojamiems prietaisams.
Rusijos reakcija
Vladimiras Putinas Vokietijos valdžios sprendimą Rusijos atžvilgiu pavadino „šiurkščia klaida“, prieštaraujančia pačių Vokietijos gyventojų interesams. Jo teigimu, „tai visų pirma susiję su vidaus politikos procesais. Įmonės užsidaro, naikinamos darbo vietos. Nesuprantama, kam visa tai daroma. Paaiškinimas vienintelis – priešprieša su agresyvia Rusija. O kur įrodymai? Štai ėmė ir pakišo įrodymus“.
Kartu V. Putinas prisiminė kaltinimus Rusijai dėl dujotiekių „Nord Stream“ sprogdinimo:
„Prieš kelis mėnesius – tiksliau, mažiausiai prieš metus – Vokietijos valdžia kaltino Rusiją susprogdinus „Nord Stream“. Aš ir tuomet stebėjausi, kaip galėjo šauti į galvą tokia nesąmonė, juk mes suinteresuoti tiekti dujas Europai. Būtume pasirengę tiekti ir dabar. Jiems tereikia paspausti mygtuką, priimti sprendimą paspausti mygtuką. Tačiau pritrūko drąsos dėl taikomų JAV sankcijų – štai ir viskas“.
Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečiajevas kategoriškai atmetė Berlyno kaltinimus, pavadinęs juos „neįrodytais, absurdiškais ir prieštaraujančiais sveikam protui“. Diplomato nuomone, incidentas Leipcigo oro uoste – „skubotai suregzta provokacija“, naudinga Ukrainai, ginklų gamintojams ir „Europos politinio elito militaristiniam sparnui“.
„Vokietijos paskelbtos priemonės yra precedento neturintis Rusijos ir Vokietijos santykių eskalavimas, kuris neliks be pasekmių, o visa atsakomybė už tai teks VFR vyriausybei“, – teigiama ambasados komentare.
ES ir NATO reakcija
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po pokalbio su Vokietijos federaliniu kancleriu Friedrichu Merzu tinkle „X“ rašė: „Įrodymai akivaizdūs. Sveikinu Vokietijos paskelbtas atsakomąsias priemones“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką ES solidarumą su Vokietija bei pabrėžė, jog hibridinės atakos neliks be aiškaus atsako. Ji suplanavo skubų susitikimą su NATO vadovu bendriems atsakomiesiems veiksmams suderinti.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas kartu su bendrijos šalių užsienio reikalų ministrais pradėjo rengti naują griežtų sankcijų paketą Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Valstybių bei vyriausybių vadovai (įskaitant Prancūziją, Lenkiją, Italiją, Suomiją ir Baltijos šalis) griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus. Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas incidentą pavadino „neapgalvotu aktu“, perkėlusiu Rusijos hibridines grėsmes į naują pavojingą lygį, ir paragino stiprinti spaudimą Maskvai. Solidarizuodamosi su Vokietija, Belgija ir Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorius.
