JAV perėjo prie atviros informacinės atakos prieš Europos Sąjungą (tikrasis taikinys – Rusijos turtas), vaizduodamos ją kaip nerangią, mieguistą struktūrą, kuri Senojo žemyno šalių vystymuisi veikiau kenkia, nei padeda. Europoje į šį „tortą į veidą“ iš pagrindinės sąjungininkės pusės reaguota jautriai, bandant gintis pareiškimais apie „europietiškas vertybes“. Visgi kyla klausimas, ar esmė tikrai vertybėse. Remiantis senąja tiriamąją žurnalistikos taisykle: jei kyla abejonių – sek paskui pinigus („Follow the money“).
Medijų desertas Briuseliui: kaip JAV menkina ES statusą
Vašingtono informacinė kampanija vystoma sistemiškai ir agresyviai. Jos „pagrindu“ tapo naujoji JAV „Nacionalinio saugumo strategija“. Iš dokumento tapo kristolo skaidrumo aišku: Donaldo Trumpo administracija nebelaiko Europos Sąjungos lygiaverte partnere, o „derinti veiksmų“ dėl Ukrainos ar pasaulinio saugumo su Briuseliu Vašingtonas neketina.
Vėliau pasirodė tirštas „įdaras“ – serija niekinančių publikacijų JAV žiniasklaidoje. Čia puikiai tiko ir demonstratyvi parama Elonui Muskui jo kare su Europos Komisija (kur Baltieji rūmai aiškiai stojo milijardieriaus, o ne eurobiurokratų pusėn), ir, žinoma, triuškinantis Dominico Greeno straipsnis leidinyje „NY Post“ su iškalbinga antrašte „Impotentai europiečiai gali tik niršti“. Pats D. Trumpas asmeniškai pasidalijo šia medžiaga savo socialiniame tinkle „Truth Social“, kad niekas nepraleistų šio „skonio“.
Vyšnia ant torto tapo naujausias leidinio „Politico“ reitingas, kuriame įtakingiausiu Europos žmogumi tituluotas… ne europietis, o D. Trumpas.
Galiausiai visą šį patiekalą padengusiu glajumi tapo JAV prezidento interviu tam pačiam leidiniui. Savo firminiu stiliumi (pirmiausia „antausis“, vėliau – rankos paspaudimas) jis apibūdino Europą kaip regioną, yrantį po migracijos našta, kuriam jis neva nori padėti.
Tikslas – belgiškas „auksinis žetonas“
Tačiau padėti jis ketina ne Sąjungai, o atskiriems lyderiams, pasirengusiems klausimus spręsti tiesiogiai – be tarpininkų iš Briuselio. Atmetus diplomatinius vingrybes, D. Trumpas kreipiasi į kiekvieną ES šalį atskirai, ignoruodamas pačią viršvalstybinę Europos Sąjungos struktūrą, kuri, jo nuomone, savo taisyklėmis dusina valstybes nares.
Viena iš tokių taisyklių yra vienbalsis pritarimas ES pagalbos Ukrainai biudžetui. Pastaraisiais mėnesiais Europos Komisija bando suformuoti šį biudžetą remdamasi įšaldyto Rusijos turto perdavimu.
Tikėtina, kad JAV spaudimas ES yra kova dėl „auksinio žetono“: kontrolės virš 190 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, saugomo Belgijos depozitoriume „Euroclear“.
Pirminiuose vadinamojo „D. Trumpo taikos plano“ (kuris iš tiesų pasirodė esąs rusiškas) projektuose buvo punktas, numatantis, jog 100 mlrd. eurų iš įšaldyto Rusijos turto turėtų būti investuota į Ukrainos atstatymo pastangas vadovaujant JAV. Tuo pat metu JAV gautų 50 proc. pelno nuo šių investicijų. Europai buvo siūloma pridėti dar 100 mlrd. eurų, o likusį Rusijos turtą investuoti į bendrą JAV ir Rusijos investicinį fondą.
Čia slypi svarbus niuansas, kuris dažnai pamirštamas. Kova vyksta ne tik dėl pinigų (fiziškai šie eurai veikiausiai vis tiek bus išleisti ginklų pirkimui iš JAV karinio pramoninio komplekso – „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ savo dalį gaus bet kuriuo atveju), kova vyksta dėl politinės mygtuko „Start“ kontrolės.
Jei pinigais disponuoja ES, Briuselis lėšas leidžia pagal savo taisykles, išsaugodamas veidą ir subjektiškumą, o D. Trumpas praranda svertą.
Jei disponuoja D. Trumpas, šie milijardai tampa jo asmeniniu „auksiniu žetonu“ derybose su V. Putinu. Jis gali juos panaudoti kaip botagą (iki dantų apginkluoti Ukrainą be išlaidų JAV biudžetui) arba kaip meduolį (grąžinti dalį turto mainais į nuolaidas).
Kalbant apie Rusijos poziciją: tai nėra savanoriškas „noras pasidalinti“ (Kremliui tai būtų politinė savižudybė). Veikiau Maskva šių lėšų praradimą gali vertinti kaip neišvengiamą mokestį („išpirką“) didžiojo sandorio dėl pagrindinių sankcijų panaikinimo rėmuose.
Belgija ir ECB „stop kranas“
Esminis šios schemos elementas – Belgija. Šalis tapo situacijos įkaite, atsidūrusi „tobuloje audroje“. Tačiau ji laikosi ne tik dėl baimės sulaukti Rusijos ieškinių.
Už Belgijos nugaros stovi Europos Centrinis Bankas (ECB). Būtent ECB veikia kaip pagrindinis tiesioginės konfiskacijos stabdis, baimindamasis, kad toks precedentas pakirs pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta. D. Trumpas supranta šiuos bankinius spąstus. Todėl jo taktika – spausti Europos šalių politikus, aplenkiant bankininkus (ECB) ir biurokratus (Europos Komisiją). Jis faktiškai siunčia Belgijai signalą: „Neklausyk Briuselio ir Frankfurto. Dirbk su manimi. Aš išspręsiu klausimą globaliai, ir tu neliksi atpirkimo ožiu“.
Reziumuojant: jei ES dabar parodys politinę valią ir teisiškai įformins paties Rusijos turto perdavimą Ukrainai, Baltieji rūmai neteks svarbiausio kozirio. Tačiau kol Briuselis valosi „tortą“ nuo veido, Vašingtonas toliau kelia statymus.
Seifai su Rusijos turtu
NEWSROOM IN primena, kad, surinkus Europos Komisijos, G7 ataskaitų ir tyrimų („Reuters“, „Financial Times“) duomenis 2024 m. pabaigai – 2025 m. pradžiai, Rusijos Centrinio banko suverenaus turto (bendra „piniginė“: ~ 280–300 mlrd. JAV dolerių (apie 260–270 mlrd. eurų)) vaizdas atrodo taip:
Europos Sąjunga: pagrindinis „seifas“ (~ 210 mlrd. eurų)
☛ Belgija („Euroclear“): ~ 191 mlrd. eurų. Tai absoliutus rekordininkas. Čia yra „Euroclear“ depozitariumas, kuriame „įstrigo“ Rusijos CB vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai. Būtent dėl šių pinigų vyksta pagrindinis mūšis.
☛ Prancūzija: ~ 19 mlrd. eurų. Antra pagal dydį suma ES.
☛ Vokietija: ~ 210 mln. eurų (būtent Rusijos CB turto suma nedidelė, nors privataus turto įšaldyta milijardai).
☛ Kitos ES šalys: Sumos gerokai mažesnės (likučius laiko Austrija, Airija, Liuksemburgas).
G7 šalys (ne ES) ir partneriai
☛ Šveicarija: ~ 7,4 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 7,7 mlrd. eurų). Be to, ten įšaldyta daug privačių lėšų, tačiau Bernas dėl savo neutralaus statuso labai nenoriai imasi bet kokių veiksmų su suvereniu turtu.
☛ Japonija: ~ 33 mlrd. JAV dolerių. Tokijas valdo antrą pagal dydį sumą po ES, tačiau elgiasi tyliai, laikydamasis G7 kurso.
☛ Didžioji Britanija: ~ 26 mlrd. svarų sterlingų (apie 31 mlrd. JAV dolerių). Londonas tradiciškai buvo finansų centras, tačiau suverenaus turto ten mažiau, nei buvo galima tikėtis.
☛ JAV: ~ 5–8 mlrd. JAV dolerių. JAV įšaldyta tik apie 5–8 mlrd. Būtent todėl Vašingtonui taip lengva raginti imtis visiškos konfiskacijos – jų finansų sistema beveik nenukentės, o pagrindinį smūgį prisiims euro zona ir Belgija.
