
Europos Sąjunga atsidūrė dvejopos pasitikėjimo krizės gniaužtuose. Kol JAV savo „Nacionalinėje saugumo strategijoje“ (2025) kritikuoja ES kaip griozdišką ir nesuprantamą struktūrą, patys europiečiai šią diagnozę patvirtina iš vidaus. Naujausia „Eurobarometro“ (Demokratijos apsauga ir skatinimas) ataskaita atskleidė bauginantį atotrūkį tarp Briuselio ir realaus 500 milijonų piliečių gyvenimo – tai vis labiau tampa fasadine demokratija.
„Juodoji dėžė“ vietoj atviros valdžios
Amerikos strategai atkreipia dėmesį į biurokratinį Europos paralyžių, o apklausos duomenys paaiškina jo priežastį: beveik 8 iš 10 europiečių (78 %) pripažino visiškai nesuprantantys, kaip jie gali daryti įtaką Sąjungoje priimamiems sprendimams. ES demokratiniai mechanizmai gyventojams virto „juodąja dėže“ – struktūra, turinčia nesuprantamas taisykles.
Be to, 91 % respondentų teigė, kad per pastaruosius penkerius metus niekada nedalyvavo veikloje, tiesiogiai įtraukiančioje žmones į politinius procesus. Šis informacinis vakuumas sukuria „miegančios Europos“ efektą, kai valdžia gyvena atitrūkusi nuo tautos valios, o tai daro ją kritiškai pažeidžiamą išorės spaudimui. Maždaug 40 % piliečių tiesiogiai teigia: jų įsitraukimas padidėtų tik tada, jei Briuselis užtikrintų skaidrumą ir realią prieigą prie informacijos apie tai, kaip valdomas žemynas.
Prarastas pasitikėjimas
Nors JAV reikalauja, kad ES taptų aiškiu ir stipriu partneriu, Sąjungos viduje bręsta sisteminė korozija. Pagrindiniu demokratijos iššūkiu patys europiečiai įvardijo didėjantį nepasitikėjimą valstybės institucijomis (49 %). Šiame kontekste baimė dėl išorinio pasaulio atrodo kaip visuomenės, praradusios vidines gaires, bejėgiškumo pripažinimas:
☛ 79 % piliečių baiminasi, kad rinkėjai priima sprendimus remdamiesi dezinformacija.
☛ 71 % mato tiesioginę grėsmę kibernetinėse atakose prieš rinkimų sistemas.
☛ 70 % yra susirūpinę dėl kitų valstybių įtakos balsavimo rezultatams.
Nuosprendis ar šansas pabusti?
Griežtos kritikos iš Vašingtono sutapimas su apatija pačios Europos viduje liudija viena: „fasadinės demokratijos“ laikas baigėsi. Pabandymai užpildyti saugumo spragas tik perkant ginkluotę, neatkūrus pasitikėjimo tarp savo piliečių, yra pasmerkti žlugti. Senajam Žemynui būtina ne tik „ginti sienas“, bet ir skubiai atkurti valdžios ir tautos ryšį. Priešingu atveju demokratinis Europos skydas galutinai virs dekoracija, už kurios slepiasi tik valdymo paralyžius.