JAV valstybės sekretorius Markas Rubio per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose oficialiai patvirtino, jog baigta karinė operacija „Epinis įniršis“ ir nutraukti bet kokie puolamieji amerikiečių pajėgų veiksmai prieš Iraną. Visgi Jungtinės Valstijos ketina išlaikyti savo karinį buvimą regione, siekdamos užtikrinti prekybinės laivybos saugumą.
Markas Rubio ir „Projektas Laisvė“: Kongreso reikalavimai
Siekdamos apsaugoti laivybą, JAV pradėjo naują gynybinę operaciją „Projektas Laisvė“ – jos metu komerciniai laivai lydimi Hormūzo sąsiaurio akvatorijoje. Amerikiečių kariams duotas griežtas įsakymas nepradėti ugnies pirmiems. Tiesa, gegužės 6-osios naktį prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie laikinai sustabdytą patruliavimą. Pertraukos paprašė Pakistanas bei kelios kitos valstybės, siekiant suteikti diplomatams erdvės užbaigti taikos susitarimą.
Oficialų pranešimą apie baigtus kovinius veiksmus D. Trumpas JAV Kongresui išsiuntė dar gegužės 1 dieną. Toks žingsnis leido Baltiesiems rūmams išvengti griežtų 1973-iųjų įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos ilgiau nei 60 dienų trunkantiems ginkluotiems konfliktams prezidentas privalo gauti parlamento pritarimą. Nors administracija šį ribojimą laiko prieštaraujančiu Konstitucijai, formaliai jo laikomasi, idant pavyktų išlaikyti konstruktyvius santykius su kongresmenais.
Eskalacija įlankoje ir strateginis Izraelio manevras
Irano valdžia itin priešiškai vertina JAV karinį buvimą sąsiauryje bei toliau atakuoja kaimynines valstybes. Kiek anksčiau Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė apie Irano raketų ir dronų smūgius jų teritorijai. Teherano vadovybė Emyratus laiko Izraelio sąjungininkais, vadinasi – teisėtu taikiniu.
Tuo metu pats Izraelis pirmą kartą pereina prie ilgalaikio karinio buvimo Persijos lankos šalyse, skelbia leidinys „Maariv“. Šalies strategija keičiasi – nuo tikslinių operacijų ir slaptos žvalgybos pereinama prie nuolatinių bazių steigimo pas regioninius sąjungininkus. JAE teritorijoje jau dislokuotos izraeliečių oro gynybos sistemos, įskaitant karinių specialistų aptarnaujamą „Geležinį kupolą“. Šie kompleksai jau prisidėjo perimant iraniečių smūgius. Izraelio gynybos ministerija neabejoja, jog ateities konfliktai reikalaus ilgalaikių veiksmų už šalies ribų, tad planuojama toliau plėsti kariuomenės bei laivyno pajėgumus didelio masto operacijoms tolimais atstumais.
Derybų aklavietė: kodėl taikos susitarimas įšaldytas
Diplomatinių derybų procesas tarp Vašingtono ir Teherano faktiškai įšaldytas. Vienintelis tiesioginių susitikimų raundas, vykęs balandžio 11 dieną Pakistane, jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė. D. Trumpas viešai pabrėžė, jog Teheranas esą „dar nesumokėjo pakankamai aukštos kainos“, kad susitarimas įvyktų dabartinėmis sąlygomis.
Pozicijų palyginimas: Irano taikos planas prieš JAV reikalavimus
Norint suprasti derybų aklavietės priežastis, būtina palyginti dabartines šalių iniciatyvas. Nesutarimai tarp jų – fundamentalaus pobūdžio, todėl vietos kompromisui kol kas nelieka.
Per tarpininkus Vašingtonui perduotą Irano taikos planą sudaro 14 punktų. Teheranas sutinka nutraukti karinius veiksmus per 30 dienų, tačiau mainais reikalauja išpildyti virtinę bekompromisių sąlygų. Tarp jų – prieigos prie užblokuotų finansinių sąskaitų užsienyje grąžinimas (aktyvų atšaldymas), teisinės nepuolimo garantijos iš JAV ir jų sąjungininkių, Irano uostų jūrų blokados atšaukimas. Taip pat reikalaujama visiško amerikiečių karinio kontingento išvedimo iš valstybių, besiribojančių su Iranu, bei visų Artimųjų Rytų.
Priešingai nei minėtas dokumentas, „The New York Times“ paviešintas amerikiečių projektas susideda iš 15 punktų bei reikalauja Teherano atsisakyti visų pagrindinių strateginių kozirių. Vašingtonas primygtinai reikalauja visiškai nutraukti Irano branduolinę programą. Respublika privalėtų fiziškai išmontuoti esminius objektus (įskaitant tyrimų centrus bei gamyklas Natanze, Fordo ir Isfahane), o visas sukauptas sodrinto kuro atsargas perduoti griežtai TATENA kontrolei. JAV taip pat siekia rimtų apribojimų iraniečių balistinėms raketoms bei visiško Teherano atsisakymo remti regionines grupuotes – Jemeno husius, palestiniečių „Hamas“ ir Libano „Hezbollah“. Be to, Iranas įpareigojamas užtikrinti netrukdomą laivybą Hormūzo sąsiauryje. Už visišką šių griežtų reikalavimų įgyvendinimą Vašingtonas žada atšaukti sankcijas ir netgi padėti iraniečiams pabaigti atominės elektrinės statybas Bušere.
Visgi pozicijos nesutampa nė vienu iš esminių punktų. Iranas siekia nedelsiant panaikinti sankcijas ir priversti JAV pasitraukti iš regiono dar iki galutinio taikos susitarimo pasirašymo. Tuo metu amerikiečių administracija tokius reikalavimus laiko kapituliacija – iš Teherano tikimasi realių nuolaidų, kartu stiprinant karinius aljansus su Izraeliu ir JAE.
