Nauja Karibų krizė pasiekė virimo tašką. Didžiausio JAV lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ atvykimas ir tebesitęsiantys mirtini JAV smūgiai mažiems laivams, gabenantiems narkotikus iš Venesuelos, išprovokavo diplomatinę krizę ir atvirą skilimą tarp JAV, Jungtinės Karalystės ir Kolumbijos.
Karibų krizė: narkotikų kontrabandos eskalavimas
Šie JAV veiksmai vykdomi regione, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės narkotikų kontrabandos koridorių. Kolumbija išlieka pasaulio kokaino gamybos lydere, o Venesuela veikia kaip pagrindinis šios kontrabandos, keliaujančios į Šiaurės Ameriką ir Europą, tranzito centras.
JAV jau seniai kaltina aukščiausią Venesuelos vadovybę, įskaitant kariuomenę, įsitraukimu į narkotikų kontrabandą, vadindama šalį „narkovaldybe“. Trumpo administracija savo veiksmus pateisina didžiuliais kontrabandos srautais, keliaujančiais per Karibų koridorių. Šis pateisinimas, be kitų šaltinių, yra išdėstytas memorandume, kurį JAV administracija išsiuntė Kongresui.
Memorandume teigiama, kad JAV dalyvauja „ne tarptautiniame ginkluotame konflikte“ su narkotikų karteliais, o narkotikų kontrabandininkus vadina „neteisėtais kovotojais“. Tokia terminologija leidžia administracijai remtis Ginkluoto konflikto teise, kuri suteikia teisę eliminuoti priešo kovotojus, neatsižvelgiant į įprastas procesines normas, taikomas baudžiamiesiems nusikaltėliams.
JAV: „priešo kovotojo“ doktrina
Spalio pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė perkelti lėktuvnešių smogiamąją grupę, vadovaujamą „USS Gerald R. Ford“, į Karibų jūrą, siekiant suintensyvinti kovą su narkotikų kontrabanda. Grupė atvyko lapkričio 11 d.
JAV karinio jūrų laivyno pajėgos ir orlaiviai nuo rugsėjo mėnesio smogia laivams, kurie, kaip įtariama, gabena narkotikus. Per šiuos išpuolius, įvairių pranešimų duomenimis, žuvo mažiausiai 75 žmonės, įskaitant Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro ir Trinidado ir Tobago piliečius.
Londonas ir Bogota sustabdo žvalgybos bendradarbiavimą su JAV
☛ Vašingtono veiksmai sulaukė atviro Kolumbijos prezidento Gustavo Petro pasmerkimo. Jis lapkričio 12 d. viešai paskelbė apie žvalgybos dalijimosi ir visų kontaktų su JAV saugumo tarnybomis sustabdymą. Jis pareiškė, kad „kova su narkotikais turi būti pavaldi žmogaus teisėms“ ir paragino ištirti D. Trumpą dėl galimų karo nusikaltimų.
☛ D. Trumpo administracija savo ruožtu sukritikavo G. Petro už jo „švelnų požiūrį“ į narkotikų kontrabandininkus.
☛ Jungtinė Karalystė taip pat sustabdė žvalgybos informacijos mainus su JAV. Anot CNN šaltinių, Londonas daugiau nei prieš mėnesį pristabdė dalijimąsi žvalgybos duomenimis. Nors anksčiau Didžiosios Britanijos duomenys padėjo JAV pakrančių apsaugos tarnybai nustatyti laivų buvimo vietą, konfiskuoti narkotikus ir sulaikyti įgulas, pareigūnai dabar nerimauja, kad D. Trumpo administracijos veiksmai gali būti neteisėti.
CNN šaltiniai praneša, kad Jungtinė Karalystė pritaria JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Türko vertinimui, kuris šiuos smūgius laiko prilygstančiais neteisminėms egzekucijoms.
JT ir Venesuelos pozicija
☛ Venesuela pasmerkė JAV veiksmus kaip neteisėtus, prilygstančius žmogžudystei ir agresijai prieš suverenią valstybę. Šalies lyderis Nicolás Maduro kaltina JAV dirbtinai sukūrus krizę, siekiant pašalinti jį iš valdžios.
☛ JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pavadino JAV smūgius tariamiems narkotikų kontrabandininkams „nepriimtinais“.
