Europos Sąjunga įsitraukė į aštrų ginčą dėl 185 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos Centrinio banko aktyvų likimo. Briuselis nori panaudoti šias lėšas didelės paskolos Ukrainai suteikimui, tačiau nesutarimai su Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis aktyvų, sukūrė rimtą aklavietę. Nepaisant didelės diskusijų įtampos, ES lyderiai svarsto avarinių lėšų skyrimą, siekdami laimėti laiko ir įveikti Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio pasipriešinimą.
Baimė dėl teisinių pasekmių
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris išsiuntė griežtą laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame pavadino planą suteikti „reparacinį kreditą“ „iš esmės neteisingu“ ir „pavojingu“ dėl teisinių rizikų.
Pagrindiniai Belgijos, kurios depozitoriume „Euroclear“ ir saugomi Rusijos aktyvai, argumentai yra šie:
• Rizika mokesčių mokėtojams: Jei Rusija nebus paskelbta pralaimėjusia šalimi ir išsaugos teisę atgauti savo aktyvus, kreditą turės apmokėti Europos mokesčių mokėtojai. Belgija nenori viena prisiimti šios atsakomybės.
• Garantijų reikalavimas: Briuselis primygtinai reikalauja gauti „teisiškai privalomas, besąlygines ir kolektyvines garantijas“ iš ES, kurios turėtų padengti visus 185 mlrd. eurų ir galimas teisminių ieškinių išlaidas.
Belgijos premjeras taip pat reikalauja visiškai padengti „Euroclear“ aktyvus „jurisdikcijose, draugiškose Rusijai“, kurios gali tapti Kremliaus atsakomųjų priemonių objektu.
• Tikslų konfliktas ir baimė susipykti su JAV: De Weveris perspėjo, kad tai „gali lemti, kad mes, kaip ES, iš esmės trukdysime pasiekti taikos susitarimą“, kurį skatina Baltieji rūmai.
Jis pabrėžia, kad aktyvai negali būti naudojami keliems tikslams vienu metu: „Vargu ar galėsime Rusijos suvereniuosius aktyvus vienu metu naudoti keliems tikslams. Arba jie bus imobilizuoti Ukrainos atstatymui finansuoti, arba jie bus išleisti dabar kariniams veiksmams ar pagrindiniam Ukrainos biudžetui finansuoti.“
Belgijos nuogąstavimai susiję ne tik su Rusijos teismo ieškinio (nes ji tai gali traktuoti kaip vagystę) rizika, bet ir su politiniu spaudimu ar atsakomosiomis priemonėmis iš JAV pusės, sužlugdžius jų platesnį geopolitinį planą.
Kalba eina apie pirminį kontroversišką „28 punktų taikos planą“, kuriame buvo minima modelio, numatančio Rusijos aktyvų naudojimą komerciniams Vašingtono ir Maskvos interesams, galimybė.
Pelnas ir įtarimai
Nors Belgija oficialiai remiasi teisinėmis rizikomis, kitų ES šalių diplomatai, remiantis leidiniu „Politico“, kelia kitą, mažiau diplomatišką versiją: finansinį savanaudiškumą.
Diplomatai įtaria, kad Belgija, būdama aktyvų saugotoja, siekia antrinio tikslo: mokesčiai nuo šių aktyvų pelno (netikėto pelno mokestis, „windfall tax“), sudarantys 25% pelno, patenka į nacionalinį biudžetą. Šios pajamos vertinamos maždaug 1 mlrd. eurų per metus. Be to, Belgija kaltinama, kad neatskleidžia visų duomenų, kur šios mokestinės pajamos nukreipiamos.
Plano šalininkų požiūriu, Belgija, reikalaujama faktiškai neįvykdomų garantijų, sąmoningai sukuria aklavietę derybose, siekdama išsaugoti aktyvus savo teritorijoje ir toliau gauti iš jų pajamas.
Šalininkų argumentai: turi sumokėti Rusija
Europos Komisija ir tokios šalys kaip Vokietija primygtinai reikalauja nedelsiant priimti planą, matydamos Rusijos aktyvuose vienintelį galingą spaudimo svertą ir finansavimo šaltinį.
Jie kelia argumentus, grindžiamus moraline būtinybe, Europos mokesčių mokėtojų apsauga, taip pat politine skuba, nes Ukrainai būtina tvirta finansinė parama jau 2026 metų antrąjį ketvirtį.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen savo pasiūlymą suformulavo per moralės prizmę, siekdama „priversti Rusiją sumokėti“ už Ukrainai padarytą žalą. Plano šalininkai įsitikinę, kad įšaldytų aktyvų naudojimas apsaugos Europos mokesčių mokėtojus nuo būtinybės apmokėti sąskaitas už Ukrainos atstatymą.
NEWSROOM IN primena, kad sprendimas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų bus priimtas šių metų gruodžio mėnesį, Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lapkričio 24 d. spaudos konferencijoje paaiškino: „Belgija baiminasi, kad ji prisiims visą atsakomybę. Todėl mes stengiamės įtikinti savo draugus belgus, kad esame pasirengę sukurti bendros europinės atsakomybės mechanizmą. Žinoma, kaip visada, Viktoras Orbanas prieštarauja tam, kaip ir visiems sprendimams dėl Ukrainos.“
Pasak jo, „Ukraina nelaimės šio karo ir neapsigins nuo Rusijos be finansinės paramos“, o „alternatyvių finansavimo šaltinių yra nedaug“.
