Nuotraukos šaltinis: „Qatar Energy“
Irano karas, kaip ir tikėtasi, išprovokavo dujų kainos ir naftos kainų augimą, tačiau panikos pasaulio biržose kol kas nematyti. Valstybinė Kataro bendrovė „QatarEnergy“ paskelbė visiškai stabdanti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybą, mat jos infrastruktūra tapo karinių smūgių taikiniu. Nors Europa, pasirinkusi Dohą rusiškam kurui pakeisti, susidūrė su tiekimo sutrikimais, rinkos griūties ar vadinamosios energetinės „juodosios gulbės“ išvengta – rinka Artimųjų Rytų krizei pasiruošė.
Smūgis Katarui
Remdamasis Kataro gynybos ministerijos duomenimis, CNN praneša, jog šalies pramonė patyrė tiesioginę ataką. Oficialiais duomenimis, du Irano bepiločiai orlaiviai pažeidė kritinę infrastruktūrą. Pirmasis dronas smogė į didelės elektrinės vandens rezervuarą, antrasis rėžėsi tiesiai į „QatarEnergy“ pramoninį objektą.
Po šių išpuolių svarbiausiuose šalies pramonės centruose – Ras Lafane ir Mesaide – skubiai sustabdyti visi technologiniai procesai. Oficialiame pranešime spaudai „QatarEnergy“ lakoniškai konstatavo: „Dėl karinių atakų bendrovė nutraukė SGD ir susijusių produktų gamybą.“
Blokuojamas Hormūzo sąsiauris: stoja pasaulinė logistika
Padėtį sunkina tai, jog kariniai veiksmai faktiškai paralyžiavo laivybą Hormūzo sąsiauryje. Ši siaura vandens arterija laikoma pagrindiniu pasaulio energetikos „butelio kakleliu“, per kurį gabenama apie trečdalį visų pasaulinių SGD krovinių.
Europai šis scenarijus gali būti itin skausmingas. Kataras kartu su JAV ir Australija patenka į didžiausių pasaulio SGD eksportuotojų trejetuką ir užima apie 20 proc. pasaulinės rinkos. Būtent Doha tapo pagrindiniu Europos Sąjungos gelbėjimosi ratu, nusprendus iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
Dar 2026 m. sausio pabaigoje ES atšaukė papildomus patikrinimus Kataro dujoms, pripažinusi jas maksimaliai patikimomis. Visgi karas Artimuosiuose Rytuose šiuos planus pakoregavo.
Rekordinis dujų kainos šuolis Europoje
Nors Europa perka didelius SGD kiekius iš JAV, Kataro tiekimo blokada sukėlė šoką biržose. „Bloomberg“ duomenimis, kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2023 m. rugpjūčio: pirmadienio rytą Nyderlandų TTF dujų ateities sandorių kaina šoktelėjo 27,5 proc. ir pasiekė 40,8 euro už megavatvalandę. Iki vidurdienio rinka šiek tiek stabilizavosi ties 39,2 euro/MWh (apie 484 dolerius už 1 000 kubinių metrų) riba, fiksuodama 22,5 proc. galutinį augimą.
Naftos ralis: pasekmės „juodojo aukso“ rinkai
Nepaisant rimto kainų kilimo, apokalipsės pasaulio biržose kol kas nematyti. Dujų brangimas Europoje – skausmingas smūgis, tačiau sistemos griūtis negresia. Tokią ramybę lemia kelios pragmatiškos priežastys:
- „Greito karo“ lūkestis. Investuotojai pirmąsias koalicijos operacijos dienas vertina kaip sėkmingas. Atsižvelgiant į Irano vadovybės likvidavimą, rinkos tikisi, jog konfliktas neperaugs į ilgametį alinantį karą, o Hormūzo sąsiaurį netrukus atblokuos JAV laivynas.
- Sezoniškumo veiksnys. Kovas – jau pavasario pradžia. Europa iš esmės įveikė šildymo sezoną, o požeminės dujų saugyklos išlieka užpildytos pakankamai. Žemynas staiga nesušals, tad rinka turi laiko adaptuotis iki kitos žiemos.
- Rizika jau įskaičiuota. Artimieji Rytai ties didelio karo riba balansavo visus pastaruosius metus. Didieji rinkos žaidėjai šią tikimybę seniai įtraukė į ilgalaikes sutartis. Dabartinis augimas – tai laukto scenarijaus išsipildymas, o ne netikėta „juodoji gulbė“.
