Italijos premjerė Giorgia Meloni paragino Europos Sąjungą ir JAV atsisakyti muitų karų bei pabrėžė, kad laisvoji prekyba yra būtina. Naujausiame interviu agentūrai „Bloomberg“ politikė pabrėžė, jog sąjungininkėms būtina iš esmės keisti ekonominį kursą.
„Muitus tarp Europos ir JAV laikau klaida. Privalome judėti diametraliai priešinga kryptimi – link laisvosios prekybos zonos“, – pareiškė Italijos vyriausybės vadovė.
TTIP ir laisvoji prekyba: kodėl žlugo pirmasis bandymas?
NEWSROOM IN primena, jog bandymas sukurti Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę (TTIP) tarp ES ir JAV 2016 m. patyrė fiasko. Per trejus derybų metus šalims nepavyko suderinti nė vieno iš 27 dokumento skyrių. Tuomet pastangos mažinti muitus ir naikinti netarifinius barjerus atsimušė į griežtą pasipriešinimą pačioje Europoje – jam vadovavo Prancūzija, Vokietija, Austrija ir Liuksemburgas. Derybos įstrigo dėl žemės ūkio, o protestų simboliu tapo amerikietiškos „chloruotos vištos“.
☛ Prancūzija baiminosi, jog Europos rinką užtvindys pigi amerikietiška produkcija, neatitinkanti ES standartų (GMO, mėsa su augimo hormonais). Be to, Paryžius reikalavo, kad audiovizualinis sektorius (kinas ir muzika) būtų visiškai neįtrauktas į susitarimą, siekiant apsaugoti prancūzų kultūrą nuo Holivudo dominavimo. Įtampa pasiekė tokį lygį, jog 2016 m. prezidentas François Hollande’as ir prekybos ministras Matthiasas Feklas pareikalavo visiškai nutraukti derybas.
☛ Nors Angelos Merkel vyriausybė oficialiai rėmė TTIP, Vokietija tapo galingiausio visuomeninio pasipriešinimo centru – čia vyko tūkstantinės protesto akcijos. Vokiečiai labiausiai nerimavo dėl ISDS sistemos (arbitražo teismų), leidžiančios JAV korporacijoms paduoti Vokietiją į teismą dėl aplinkosaugos ar darbuotojų teisių įstatymų, jei šie mažintų bendrovių pelną.
☛ Taip pat ES siekė prieigos prie JAV viešųjų pirkimų rinkos, tačiau amerikiečių programa „Pirk prekę amerikietišką“ (angl. Buy American) šią galimybę blokavo.
☛ Galutinį tašką šioje istorijoje padėjo Donaldas Trumpas. 2017 m. atėjęs į valdžią, jis išvedė JAV iš kelių susitarimų, o TTIP projektas buvo įšaldytas. 2019 m. Europos Sąjunga oficialiai pripažino derybų mandatą „pasenusiu ir nebeaktualiu“.
Dabartinis kontekstas: 2025–2026 m. atšilimas
Situacija iš esmės pasikeitė tik neseniai. 2025 m. liepą JAV ir ES visgi pavyko pasiekti naują, labiau subalansuotą susitarimą dėl abipusės prekybos, kuris pakeitė toksišku tapusį TTIP prekės ženklą.
Šiuo metu abiejų vandenyno pusių lyderiai tęsia derybas dėl tikslesnio tarifų reguliavimo.
Paralelės su ES ir „Mercosur“ susitarimu
Baimės, kurios 2016 m. palaidojo sandorį su JAV (TTIP), stebėtinai panašios į tuos barjerus, su kuriais šiandien susiduria prekybos susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalių („Mercosur“ – Brazilija, Argentina, Urugvajus, Paragvajus).
Lyginant šiuos du didžiulius projektus, galima išskirti bendrą europiečių „baimės šaknį“:
☛ Žemės ūkis ir protekcionizmas
TTIP: Europa baiminosi pigios amerikietiškos vištienos ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) antplūdžio.
„Mercosur“: Europos (ypač Prancūzijos) ūkininkai su siaubu laukia potencialaus pigios jautienos, paukštienos ir sojos importo iš Pietų Amerikos. Abiem atvejais ES žemės ūkis nepasirengęs konkuruoti su milžiniškais agrokoncernais iš už vandenyno.
☛ Ekologija ir kokybės standartai
TTIP: Baimė dėl aukštų europietiškių maisto saugos standartų mažinimo, siekiant įtikti JAV korporacijoms.
„Mercosur“: Europa kaltina Pietų Amerikos šalis nesilaikant ekologinių normų (pavyzdžiui, Amazonės miškų kirtimas ganykloms) ir naudojant pesticidus, kurie ES seniai uždrausti.
☛ Socialinis pasipriešinimas
Abiem atvejais politinio elito iniciatyva liberalizuoti prekybą susiduria su griežtais ūkininkų ir aplinkosaugos aktyvistų protestais gatvėse – jie šiuose susitarimuose įžvelgia grėsmę europietiškam gyvenimo būdui ir sąžiningai konkurencijai.
Apibendrinant: nors G. Meloni pareiškimas rodo, kad pasaulinės laisvosios prekybos idėja vis dar gyva Europos lyderių galvose, derybų dėl tokių milžiniškų sandorių patirtis rodo viena: bet kokie bandymai panaikinti prekybos barjerus neišvengiamai atsimuša į nacionalinių ūkininkų interesų apsaugos ir griežtų Europos ekologinių standartų sieną.
JAV (TTIP): Europa baiminosi pigios amerikietiškos vištienos ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
- „Mercosur“: Europos (ypač Prancūzijos) ūkininkai su siaubu laukia potencialaus pigios jautienos, paukštienos ir sojos importo iš Pietų Amerikos. Abiem atvejais ES žemės ūkis nepasirengęs konkuruoti su milžiniškais agrokoncernais iš už vandenyno.
- Ekologija ir kokybės standartai:
- JAV (TTIP): Baimė dėl aukštų europietiškių maisto saugos standartų mažinimo, siekiant įtikti JAV korporacijoms.
- „Mercosur“: Europa kaltina Pietų Amerikos šalis nesilaikant ekologinių normų (pavyzdžiui, Amazonės miškų kirtimas ganykloms) ir naudojant pesticidus, kurie ES seniai uždrausti.
- Socialinis pasipriešinimas:
Išvada: G. Meloni pareiškimas rodo, kad pasaulinės laisvosios prekybos idėja vis dar gyva Europos lyderių galvose. Tačiau tiek derybų su JAV patirtis 2016 m., tiek dabartinės problemos dėl „Mercosur“ pakto įrodo viena: bet kokie bandymai panaikinti prekybos barjerus neišvengiamai atsimuša į nacionalinių ūkininkų interesų apsaugos ir griežtų Europos ekologinių standartų sieną.
