Italijos energetikos milžinė „ENI“ kartu su Egipto vyriausybe rytinėje Viduržemio jūros dalyje paskelbė, kad aptiktas milžiniškas naujas dujų telkinys. Šis atradimas gali tapti išsigelbėjimu ne tik Kairui, bet ir Europai, mat dėl karo su Iranu smarkiai šoktelėjo energijos kainos.
Kas tiksliai rasta ir kam priklauso šis dujų telkinys
Žvalgomasis gręžinys „Denise W“ išgręžtas jūriniame Temsaho bloke, esančiame 70 kilometrų nuo Egipto krantų, 95 metrų gylyje. Didžiulis privalumas – patogi logistika: telkinys nuo jau veikiančios infrastruktūros nutolęs vos per dešimt kilometrų.
- Išteklių įvertinimas: Pirminiais duomenimis, telkinyje slūgso maždaug 2 trln. kubinių pėdų gamtinių dujų ir 130 mln. barelių dujų kondensato.
- Projekto operatoriai: Gavybą vykdo bendroji įmonė „Petrobel“. Projekto akcijas po lygiai valdo Italijos „ENI“ (projekto operatorė) bei Didžiosios Britanijos „BP“.
Šiuo metu specialistai ruošiasi testuoti gręžinį „Denise W“. Baigus bandymus, konsorciumas ketina išgręžti papildomų gręžinių bei pastatyti jūrinę gavybos platformą pramoniniam naudojimui.
Kodėl tai kritiškai svarbu Kairui būtent dabar
Tinkamesnio meto dujų atradimui turbūt ir negalėjo būti. Dėl konflikto su Iranu eskalacijos smarkiai sutriko įprastos gamtinių dujų tiekimo grandinės į Egiptą iš Kataro bei Izraelio.
Degalų trūkumas šalyje išprovokavo gilią energetikos krizę. Ministras pirmininkas Mostafa Madboulis pripažino, jog kariniai veiksmai Egipto išlaidas dujų importui padidino beveik trigubai – nuo 560 mln. iki 1,65 mlrd. dolerių kas mėnesį. Siekdama sumažinti biudžeto naštą, vyriausybė griebėsi nepopuliarių priemonių: įvedė „energetinę“ komendanto valandą verslui, pakėlė degalų kainas ir sulėtino valstybinių projektų plėtrą.
Nuo ambicijų prie realybės: Zohro telkinio pamokos
Dabartinis atradimas primena ankstesnį Egipto proveržį jūros šelfe. Dar 2015 metais rastas Zohro telkinys – didžiausias Viduržemio jūroje, turintis 30 trln. kubinių pėdų atsargų. Tuomet tai suteikė vilčių, jog Egiptas sugebės visiškai apsirūpinti energija ir taps pirmaujančia pasauline eksportuotoja.
Nuo to laiko Kairas pakoregavo savo lūkesčius. Šiandien šalis siekia tapti regioniniu perdirbimo ir tranzito centru, naudodama nuosavus SGD terminalus kaimyninių valstybių (įskaitant Kiprą) žaliavų eksportui į Europą.
Nepaisant to, nuosavų išteklių gavyba tęsiama toliau. Praėjusį mėnesį Egiptas ir bendrovė „Apache Corporation“ pranešė apie naują sausumos telkinį Vakarų dykumoje – čia planuojama išgauti 26 mln. kubinių pėdų dujų per parą. Ar naujasis atradimas jūriniame Temsaho bloke taps tuo lemiamu veiksniu, padėsiančiu Egiptui išsivaduoti iš energetinės krizės gniaužtų, priklausys tik nuo to, kaip greitai „ENI“ bei „BP“ konsorciumas pradės pramoninę gręžinių eksploataciją.
