Rugsėjo 7 d. Europos Sąjunga su Grenlandija pasirašė 200 mln. eurų vertės strateginės partnerystės susitarimą. Apie tai pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši partnerystė išplečia ankstesnius Nuko ir Briuselio susitarimus bei įtvirtina Grenlandijos, kaip pagrindinės ES žaliavų ir geopolitinės partnerės šiaurėje, vaidmenį.
Kur bus nukreiptos lėšos
Pagal pasirašytą susitarimą, investicijos 2026–2027 m. bus skirtos salos ekonominiams ir socialiniams projektams. Numatyta modernizuoti skaitmeninę infrastruktūrą, plėtoti energetikos, turizmo, švietimo, žuvininkystės bei būsto statybos sritis. Ypatingą dėmesį šalys skiria aplinkai saugiai naudingųjų iškasenų gavybai.
Pasak U. von der Leyen, Grenlandijos iniciatyvos paremtos realiais finansiniais ištekliais, o tai patvirtina Arkties regiono strateginę svarbą Europos ekonomikai. Iš esmės tai žymi Bendrijos siekį užsitikrinti svarią įtaką saloje. Šių lėšų ES skiria ne labdarai – Bendriją domina gyvybiškai svarbūs Grenlandijos ištekliai (pavyzdžiui, technologijoms ir energetikai reikalingi retieji metalai) bei palanki jos geografinė padėtis.
Ginčas dėl Grenlandijos
NEWSROOM IN primena, jog prasidėjus antrajai Donaldo Trumpo prezidento kadencijai, Grenlandija tapo aštrių Vašingtono, Briuselio ir Kopenhagos ginčų objektu. JAV vadovas ne kartą teigė, jog Jungtinės Valstijos itin suinteresuotos Grenlandija ir net svarsto ją įsigyti. Visgi Danijos ir Grenlandijos valdžios atstovai kaskart kategoriškai pabrėždavo, jog teritorija neparduodama.
Kopenhagos atsakas į JAV užmojus buvo beprecedentis. Šalies valdžia Jungtines Valstijas oficialiai įtraukė į „potencialių grėsmių nacionaliniam saugumui“ sąrašą, o Danijos gynybos ministerija patvirtino Šaltojo karo laikų direktyvą: kilus bet kokio užsienio šalių įsiveržimo į Grenlandiją grėsmei, danų kariai privalo atidengti ugnį be atskiro vadovybės suderinimo.
Kartu Danijos valdžia Europos Sąjungoje inicijavo plataus masto paramos salai kampaniją. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, jog bet kokie agresyvūs JAV veiksmai Grenlandijos atžvilgiu reikštų „NATO pabaigą“. Didžiosios ES valstybės (Prancūzija, Vokietija, Lenkija) jau pasirašė bendrą deklaraciją, kuria remia Danijos suverenitetą šioje saloje.
Grenlandijos vyriausybės vadovas Jensas-Frederikas Nielsenas aiškiai išdėstė salos gyventojų poziciją: „Jei mums tektų rinktis tarp JAV ir Danijos, renkamės likti Danijos Karalystės dalimi.“ Dvišalėse premjerų derybose J.-F. Nielsenas pakartojo: „Grenlandija renkasi NATO, Danijos Karalystę ir Europos Sąjungą.“
