Padėtis aplink Grenlandiją 2026-ųjų sausį iš politinio kuriozo, susijusio su Grenlandijos aneksija, peraugo į aštrią tarptautinę krizę. Po karinės operacijos Venesueloje sparnus gavusios JAV ėmė atvirai svarstyti didžiausios pasaulio salos perėmimo scenarijus.
Randy Fine’o įstatymas: „51-oji valstija“
Šiandien paaiškėjo, kad respublikonas kongresmenas Randy Fine’as pateikė Kongresui istorinį įstatymo projektą – „Grenlandijos aneksijos ir valstybingumo aktą“. Pagrindinės dokumento nuostatos atrodo taip:
- Statusas: Siūloma salą oficialiai paskelbti 51-ąja JAV valstija.
- Įgaliojimai: Donaldui Trumpui suteikiama teisė „imtis visų būtinų priemonių“ (įskaitant ekonomines ir jėgos) JAV suverenitetui įtvirtinti.
- Argumentacija: R. Fine’as tikina, esą „Grenlandijos gynyba laikosi ant dviejų šunų kinkinių“, tuo metu regionas knibžda Rusijos ir Kinijos povandeninių laivų.
D. Trumpas ir „du šunų kinkiniai“
2026 m. sausio 12 d., kalbėdamas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, Donaldas Trumpas patvirtino, kad jo ketinimai rimti. Jo retorika nuo „nekilnojamojo turto pirkimo“ pakrypo link NATO šiaurinio sparno saugumo užtikrinimo: „Mes nekalbame apie nuomą. Kalbame apie įsigijimą. Vienaip ar kitaip Grenlandija bus mūsų. Negalime leisti, kad ten mūsų kaimynėmis taptų Rusija ar Kinija“.
Pareiškimai apie „šunų kinkinius“ sukėlė pasipiktinimo audrą Nuke (Grenlandijos sostinėje). Vietos gyventojai tai įvertino kaip nacionalinio orumo įžeidimą ir Grenlandijos indėlio į Arkties saugumą menkinimą.
Danija: nuo sąjungininkės iki „potencialios aukos“
Kopenhagos reakcija į JAV planus buvo beprecedentė. Šalies valdžia oficialiai įtraukė JAV į „galimų grėsmių nacionaliniam saugumui“ sąrašą, o Danijos gynybos ministerija atnaujino Šaltojo karo laikų direktyvą: bet kokio užsienio įsiveržimo į Grenlandiją atveju danų kariai privalo atidengti ugnį nederindami veiksmų su centru.
Be to, Danijos valdžia pradėjo didelio masto kampaniją Europos Sąjungoje, siekdama užsitikrinti paramą salai. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad bet kokie agresyvūs JAV veiksmai prieš Grenlandiją reikš „NATO pabaigą“. Didžiosios ES šalys (Prancūzija, Vokietija, Lenkija) jau pasirašė bendrą deklaraciją, kuria remiamas Danijos suverenitetas saloje.
Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas aiškiai įvardijo salos gyventojų poziciją: „Jei mums tektų rinktis tarp JAV ir Danijos, mes renkamės likti Danijos Karalystės dalimi“.
Per derybas su Danijos premjere J. F. Nielsenas pakartojo: „Grenlandija renkasi NATO, Danijos Karalystę ir Europos Sąjungą“.
Strateginės konfrontacijos Arktyje žemėlapis
Strateginės konfrontacijos Arktyje žemėlapis vaizdžiai atskleidžia, kodėl 2026-aisiais Grenlandija tapo nesantaikos obuoliu. JAV tai ne šiaip sala, o kertinis atgrasymo sistemos elementas vadinamajame „Arkties trikampyje“.
Pagrindiniai priešpriešos mazgai:
- Saugumo fasadas (GIUK linija): Linija Grenlandija–Islandija–Didžioji Britanija. Tai – „vartai“ į Atlantą. Vašingtonas siekia čia įtvirtinti visišką kontrolę, kad galėtų blokuoti Rusijos Šiaurės laivyną ir Kinijos „mokslinius“ laivus, kuriuos JAV laiko žvalgybiniais.
- Rusijos bastionas: Kolos pusiasalis ir daugiau nei 475 atkurtų sovietinių bazių tinklas palei Šiaurės jūrų kelią. Rusijai Arktis – tai prieglobstis atominėms povandeninėms valtims su balistinėmis raketomis. Grenlandija yra tiesiogiai trumpiausioje šių raketų skrydžio į Vašingtoną trajektorijoje.
- Kinijos „Ledo šilko kelias“: Pekinas, save vadinantis „artima Arkčiai valstybe“, aktyviai investuoja į uostus ir ledolaužius. Grenlandijoje Kinija rodo ypatingą susidomėjimą retųjų žemės metalų telkiniais (Kvanefjeldo ir Tanbrizo), kurie būtini aukštosioms technologijoms ir gynybos pramonei.
- JAV atsakas – Pitufiko (Tulės) bazė: Šiaurės vakarų Grenlandijoje esanti bazė jau dabar yra kritinis JAV kosminių pajėgų mazgas. Salos aneksija leistų JAV čia dislokuoti puolamąsias sistemas ir naujus radarus, kurių Danija atsisakydavo dėl suvereniteto priežasčių.
