Vaizdingoje Airijos Viklou grafystėje įvyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimas
2026 m. rugsėjo 1–2 d. Airijos Viklou grafystėje – tarp smaragdinių kalvų, viržynų ir ramybės, labiau įkvepiančios poezijai nei geopolitinėms grumtynėms, – įvyko bene griežčiausias ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Tiesa, neformalaus „Gymnich“ formato dekoracijos apgaulingos. Prie arbatos puodelio be kaklaraiščių diplomatai vedė itin atviras derybas: nuo 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turto konfiskavimo, 1 600 pavardžių naujajame sankcijų pakete ir drono diversijos Leipcige iki Europos karinių arsenalų audito.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pasiūlė perduoti Ukrainai visas oro gynybos raketas, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis. Jų skaičius įslaptintas, tačiau įvairių šalių karo analitikai atkreipia dėmesį į itin reikšmingas atsargas, galinčias suteikti rimtą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šis siūlymas sulaukė pritarimo. Vokietijos ministras Johannas Wadephulas iškart leido suprasti, jog kai kurių ES kolegų sandėliuose tebedūla seni neliečiamieji rezervai.
Dvikova dėl milijardo, Ursula šešėlyje ir kardinali EEAS reforma
Vis dėlto kur kas aistringiau Europos diplomatai aptarinėjo ne amunicijos sandėlių reviziją, o kardinalią pačios K. Kallas vadovaujamos žinybos – Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) – reformą.
Prancūzija ir Vokietija nusprendė, jog kasmet skirti 1 mlrd. eurų išpūsto etato tarnybai yra neleistina prabanga. Abi šalys pasiūlė apkarpyti EEAS įgaliojimus: pagrindinį biudžetą ir funkcijas perduoti Europos Komisijos direktoratams po Ursulos von der Leyen sparnu, o K. Kallas tarnybai palikti tik kuklią taikdarių priežiūrą.
Kaja Kallas savo tarnybą gynė aršiai, pareikšdama, jog dirbti tokiomis sąlygomis, kai virš tavęs stovi dar kažkas, tiesiog neįmanoma. Atremdama priekaištus, Estijos politikė dėmesį nukreipė į veto teisę, pavadindama vienbalsiškumo principą pagrindiniu Europos stabdžiu. Dauguma kolegų sutiko, jog ši taisyklė paralyžiuoja bendrijos veiksmus tarptautinėje arenoje. (Likus vos dienai iki susitikimo, 11 Europos Sąjungos valstybių pateikė iniciatyvą pakeisti šį principą balsavimu kvalifikuota dauguma).
Dekoratyvinė „Išminčių taryba“
Kajos Kallas paskirta EEAS generalinė sekretorė, buvusi Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (pareigas pradėjusi eiti būtent susitikimo išvakarėse – 2026 m. rugsėjo 1 d.) pasiūlė parengti švelnesnį biurokratų gelbėjimo planą – pavyzdžiui, įsteigti „Išminčių tarybą“. Jos vertinimu, ši institucija imtųsi „gilaus reformų apmąstymo“ be pagrindinių Europos sostinių spaudimo. Kaip skelbia leidinys „Table.Briefings“, į tarybą esą galėtų įeiti buvę politiniai ir kariniai lyderiai, tarp jų – atstovai iš Ukrainos bei Jungtinės Karalystės. Šie „išminčiai“ būtų pavaldūs tiesiogiai Europos išorės veiksmų tarnybos vadovybei – K. Kallas ir K. Ollongren.
Leidinio NEWSROOM IN šaltiniai Europos Komisijoje nurodo, jog daugumos Europos diplomatų ir EK pareigūnų reakcija buvo itin skeptiška, o užkulisiuose – atvirai ironiška.
Vidinė diplomatinės mašinos krizė
NEWSROOM IN primena: idėja atsisakyti vienbalsiškumo nėra nauja, tačiau mažosios bloko valstybės baiminasi prarasti instrumentą savo interesams ginti prieš stambesnius žaidėjus. Be to, kyla paradoksali teisinė kolizija: pačiam perėjimui prie naujos balsavimo kvalifikuota dauguma sistemos reikia visų be išimties ES narių pritarimo. Reformos šalininkai skubina kolegas, suprasdami, jog politinės švytuoklės posūkis pagrindinėse bloko šalyse gali greitai užverti šį galimybių langą.
Situaciją aštrina ir tai, jog Europos Sąjungos valstybės ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl pačios Kajos Kallas. Jai nuolat priekaištaujama dėl pernelyg griežtų pareiškimų ir „savarankiško žaidimo“, kuris dažnai prasilenkia su visų bendrijos narių interesais bei konsoliduota pozicija.
Sudėtingą galių perskirstymą ES lyderiai pratęs spalį vyksiančiame viršūnių susitikime.
