Gegužės 4–5 dienomis Jerevane vyksta iškart du didelio masto renginiai: aštuntasis Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimas bei pirmasis istorijoje formato „Armėnija–ES“ susitikimas. Armėnijoje prasidėjo, ko gero, neformaliausias iš visų oficialių Europos politinių forumų. Pasaulį purtant geopolitiniams poslinkiams, valstybių lyderiai susirinko ne pasirašyti griežtų sutarčių, o suderinti pozicijų ir rasti bendrų sąlyčio taškų energetinio saugumo, transporto koridorių, kibernetinio saugumo bei migracijos krizių klausimais.
Renginys vyksta po ambicingu šūkiu „Kuriame ateitį: Europos vienybė ir stabilumas“. Vis dėlto būtent šis kontrastas tarp žemyno patiriamų pasaulinių iššūkių ir pabrėžtinai kuluarinio susitikimų stiliaus verčia klausti: koks gi šiandien EPB vaidmuo? Ar tai tik patogus VIP klubas neformaliems pokalbiams, ar kažkas daugiau – efektyvi struktūra, pamažu išstumsianti tradicinę Briuselio biurokratiją?
EPB viršūnių susitikimas: Emmanuelio Macrono idėja
EPB platformą 2022 metais inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Projektas sumanytas kaip erdvė Europos Sąjungos valstybėms ir jų sąjungininkėms: šalims kandidatėms, Bendriją palikusiai Jungtinei Karalystei bei toms valstybėms, kurios su ES susietos ekonominiais susitarimais ir puoselėja bendras europines vertybes.
Pirmajame šio formato renginyje Prahoje E. Macronas aiškiai įvardijo pagrindinę misiją. „Siunčiame Europos vienybės signalą visiems europiečiams, nepriklausomai nuo to, priklauso jie Europos Sąjungai, ar ne – kuriame strateginį artumą, – teigė jis. – Mūsų tikslas – per pokalbius suprasti bendrą Europą veikiančią situaciją ir suformuoti vieningą stratgiją. Viliuosi, jog iš tai išaugs ir bendri projektai.“
EPB formatas leidžia per vieną dieną surengti dešimtis neformalių susitikimų, kuriuose konfliktuojančių šalių lyderiai gali susikirsti išvengdami griežto oficialaus protokolo spaudimo. Politologai šį viršūnių susitikimą vadina idealia erdve kuluarinei diplomatijai arba valstybių vadovų „greitaisiais pasimatymais“ (angl. speed dating). Mat pagrindiniai lūžiai įvyksta ne prie didžiojo apskritojo stalo, o susitikimo paraštėse.
Plati koalicija: geopolitiniai simboliai
EPB formatas tapo elegantišku „Brexito“ problemos sprendimu, leidusiu Jungtinei Karalystei išlikti itin svarbia politine žaidėja Europoje. Be to, ši platforma atveria galimybes burti plačią koaliciją su regiono sunkiasvoriais.
Jerevano viršūnių susitikimo dalyvių sąrašas tik patvirtina šį mastą. Į sostinę atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, Monako princas Albertas II, Moldovos prezidentė Maia Sandu. Renginyje taip pat dalyvauja virtinė Europos šalių vyriaūsybių vadovų: Donaldas Tuskas (Lenkija), Inga Ruginienė (Lietuva), Giorgia Meloni (Italija), Andrejus Babišas (Čekija), Jonas Gahras Store (Norvegija), Pedro Sanchezas (Ispanija), NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir kiti.
Atskiro dėmesio verti diplomatiniai lūžiai: Turkijai susitikime atstovauja viceprezidentas Cevdetas Yilmazas (tai itin simboliška, turint omenyje santykių su Armėnija istoriją), o Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas renginyje dalyvauja nuotoliniu būdu.
2026-ųjų darbotvarkė: kartų kaita ir Europos ateitis
Dialogui Jerevane didžiulę įtaką daro neslūgstantys konfliktai: Rusijos ir Ukrainos karas bei didžiausias Artimuosiuose Rytuose Irano, JAV, Libano ir Izraelio susidūrimas.
Šiomis atšiauriomis sąlygomis EPB iš tiesų atrodo kaip kažkas daugiau nei paprastas interesų klubas. Nors šiandien čia priimami dar ne visi svarbiausi užsienio politikos sprendimai, visiškai tikėtina, jog po poros dešimtmečių naujos jaunų politikų kartos galutinai atsisakys nerangios „politikos senelių kostiumais“ ir pasirinks būtent tokius lanksčius, neformalius formatus.
