Gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos bloko MERCOSUR laisvosios prekybos sutartis. Europos Komisija šį sprendimą priėmė palaikoma Europos Vadovų Tarybos, demonstratyviai ignoruodama Europos Parlamento pasipriešinimą ir nelaukdama Liuksemburge įsikūrusio ES Teisingumo Teismo, kuriam dokumentas perduotas teisinei ekspertizei, verdikto. Nors šis žingsnis leido aktyvuoti laisvosios prekybos mechanizmus – pirmiausia sumažinti muitus, jis balansuoja ant atviro institucinio karo tarp ES valdžios šakų ribos.
MERCOSUR sutartis: esmė ir tris dešimtmečius trukusios derybos
MERCOSUR – tai Pietų Amerikos šalių bendroji rinka, kurios branduolį sudaro Argentina, Brazilija, Urugvajus ir Paragvajus, taip pat kelios asocijuotosios valstybės. Susitarimas su ES sukuria milžinišką laisvosios prekybos zoną, apimančią 720 mln. vartotojų, ir turi paskatinti milijardinės vertės abipusius prekių mainus. Beje, tai vertinama ir kaip geopolitinis atsakas JAV protekcionizmui.
Dėl šios sutarties šalys derėjosi ilgiau nei 25 metus. Derybos vyko itin lėtai: Pietų Amerikos valstybės iš Europos reikalavo dešimčių milijardų dolerių reparacijų dėl kolonializmo, o ES primygtinai siūlė laikytis jos kokybės standartų. 2019 metais įvyko lūžis, o 2023-iaisiais Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva tikino esąs pasirengęs galutinai užbaigti sandorį, tačiau politiniai nesutarimai procesą vėl įšaldė.
Kas ir kodėl priešinasi susitarimui
Pagrindinės sandorio priešininkės Bendrijos viduje – Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Austrija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netgi asmeniškai pareiškė blokuosiąs sutartį. Pagrindinė šio pasipriešinimo varomoji jėga – vietos ūkininkai. Žemdirbiai įsitikinę, jog Europos rinką užplūs pigios produkcijos banga iš Pietų Amerikos. Kadangi ten taikomi švelnesni ekologiniai bei sanitariniai reikalavimai, tai esą sukurs nesąžiningos konkurencijos sąlygas ir sužlugdys Europos ūkius. Prieš svarbius balsavimus Strasbūro išvakarėse tūkstančiai įtūžusių ūkininkų surengė didelio masto protesto akcijas.
Toks spaudimas lėmė unikalų skilimą Europos Parlamente. Kairieji, žalieji ir liberalai susivienijo su kraštutinių dešiniųjų jėgomis, vadovaujamomis Jordano Bardellos, kad užblokuotų dokumentą bei perduotų jį teismui. Tai sužlugdė centristų planus išgelbėti sandorį, kurio labiausiai siekta dėl naudos Europos inžinerijos ir automobilių pramonei.
Brazilijos vietinių tautų atstovai taip pat muša pavojaus varpais, mat baiminasi, jog dėl žemės ūkio naudmenų plėtros bus masiškai kertami Amazonės miškai.
Taikymas aplenkiant parlamentą ir teismą: teisinė aklavietė bei krizės rizika
Nors laikinasis prekybos režimas pradėtas taikyti gegužės 1 dieną, visiška sutarties ratifikacija įšaldyta bent metams. Artimiausiais mėnesiais ES Teisingumo Teismas turės įvertinti Europos Komisijos veiksmų teisėtumą.
Europarlamentarai kaltina Briuselį bandymu užčiaupti burnas nacionalinėms vyriausybėms. Europos Komisija esą dirbtinai padalijo sandorį į dalis, kad prekybos bloką būtų galima aktyvuoti be privalomo ES valstybių narių parlamentų pritarimo. Be du, teismui teks įvertinti ir vadinamojo perbalansavimo mechanizmo teisėtumą. Šis įrankis leidžia MERCOSUR šalims reikalauti kompensacijų iš Europos dėl naujų aplinkosaugos įstatymų. Kol bus paskelbtas teismo verdiktas, Bendrijoje tvyros politinė įtampa, o didžiausio dešimtmečio prekybos sandorio ateitis išliks miglota.
