ES viršūnių susitikimas: patvirtinta 90 mlrd. eurų paskola

ES viršūnių susitikimas Kipre: lyderių susirinkimas
Nuotrauka: CY 2026.eu

Kurortiniame Ajia Napos mieste prasidėjo neformalus ES viršūnių susitikimas, į kurį susirinko bendrijos lyderiai. Renginį priima Kipras, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujantis ES Tarybai. Pagrindinis šio susitikimo tikslas – susitarti, kaip Europai reaguoti, gintis ir skirstyti lėšas dviejų didžiulių – Rusijos ir Ukrainos bei Irano – konfliktų akivaizdoje.

ES viršūnių susitikimas Ajia Napoje: derybų akimirka
Nuotraukos šaltinis: Europos Vadovų Taryba

Vieninteliu reikšmingu pirmosios susitikimo dienos sprendimu tapo galutinis susitarimas dėl ilgai stringančios paskolos Ukrainai ir 20-ojo sankcijų Rusijai paketo.

Balandžio 23 dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė bendrą pareiškimą dėl atblokuoto 90 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo dvejiems metams. Pirmosios išmokos laukiama jau 2026 metų gegužę arba birželį.

Šios lėšos bus skirtos neatidėliotiniems Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikiams padengti. Pareiškime lyderiai taip pat pasveikino 20-ojo sankcijų Rusijai paketo (nukreipto prieš šešėlinį laivyną, energetikos sektorių bei bankus) priėmimą bei paragino kitas pasaulio šalis padėti užpildyti likusias Kyjivo finansavimo spragas. Be to, ES atstovai atkreipė dėmesį į sėkmingas Ukrainos reformas ir paragino nedelsiant atidaryti derybinius skyrius dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą.

Viena ryškiausių viršūnių susitikimo detalių tapo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano nebuvimas. Kiek anksčiau Kipras skelbė, jog kvietimas Turkijai bus išsiųstas, tačiau galiausiai to nepadarė. Leidinys „Euractiv“, remdamasis ES pareigūnais, rašo, neva oficialusis Briuselis tai aiškina santykių „atšalimu“ dėl Ankaros suartėjimo su Teheranu.

Vis dėlto tikroji priežastis slypi įsisenėjusiame Turkijos ir susitikimą priimančio Kipro konflikte. Sala padalinta į dvi dalis, o turkų respubliką šiaurėje pripažįsta tik Ankara. Susitikimo išvakarėse R. T. Erdoganas Stambule demonstratyviai susitiko su Kipro turkų lyderiu. Ten jis griežtai pareiškė neleisiąs nuolatinio Europos kariuomenės buvimo Kipre (pajėgos tel dislokuotos prisidengiant karu su Iranu). Negana to, susitikęs su NATO vadovu Marku Rutte, Turkijos lyderis pažėrė kritikos Europos Sąjungai esą blokas nušalina NATO sąjungininkus nuo savo gynybos projektų.

Saugumo klausimas tapo ypač opia pačio Kipro problema. Ši valstybė priklauso Europos Sąjungai, tačiau nėra NATO narė, tad garsusis Aljanso 5-asis straipsnis jos negina. Grėsmė tapo reali, kai karo su Iranu pradžioje bepilotis „Shahed“ smogė britų karinei bazei salos teritorijoje.

Kipro prezidentas Nikos Christodoulides reikalauja, kad Europos Sąjunga aktyvuotų ES sutarčių 42.7 straipsnį – vidinį Europos savitarpio pagalbos mechanizmą. Bloko lyderiai rimtai svarsto, kaip šis straipsnis veiktų praktiškai, ypač po Donaldo Trumpo grasinimų išvesti JAV iš NATO. Europai žūtbūt reikia nuosavo gynybos plano.

Dėl Irano karo užblokuotas Hormūzo sąsiauris smarkiai išaugino pasaulines naftos kainas. ES lyderiai diskutuoja, kaip Europa galėtų įsikišti ir apsaugoti prekybinius laivus, tačiau vieningos nuomonės nėra. Pavyzdžiui, Vokietija sutinka saugoti maršrutus, bet tik kartu su Amerikos kariais. Tuo tarpu Prancūzija reikalauja nepriklausomybės nuo JAV ir siūlo kurti misiją, sudarytą išimtinai iš „nekariaujančių šalių“.

Be karinių klausimų, Europai teks padalinti 2028–2034 metų vidaus biudžetą (apie 2 trln. eurų). Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Costa ragina kolegas susitarti dar iki 2026 metų pabaigos. Tokį skubėjimą lemia tvyrojanti nežinomybė prieš artėjančius rinkimus Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje – ten į valdžią gali ateiti kitos politinės jėgos bei pareikalauti naujų sąlygų.

Rasti kompromisą itin sunku: turtingosios Šiaurės šalys atsisako mokėti daugiau, o Pietūs ir Rytai nenori prarasti subsidijų. Situaciją sunkina ir tai, jog nuo 2028 metų Europos Sąjungai kasmet teks atseikėti po 25 mlrd. eurų bendrai skolai, susidariusiai dar per COVID-19 pandemiją, padengti.

Neskaitant patvirtintos paskolos Ukrainai, iš šio neformalaus viršūnių susitikimo kitų proveržių visos Europos Sąjungos mastu tikėtis neverta. Politinė praktika rodo, kad tokiuose renginiuose lyderiai susitinka pirmiausia tam, jog suderintų pozicijas, pasikalbėtų akis į akį ir įvertintų jėgų pusiausvyrą prieš būsimus oficialius balsavimus. Tiesa, realūs praktiniai susitarimai visiškai įmanomi, tačiau ne bendro bloko formatu, o dvišalių susitikimų ir užkulisinių derybų metu.

Skaitykite toliau