
Balandžio 22 dieną Briuselyje susitikę ES šalių nuolatiniai atstovai pritarė, kad ES kreditas Ukrainai sieks 90 mlrd. eurų makrofinansinės paramos. Šį sprendimą pavyko priimti Vengrijai atšaukus veto, kai vėl pradėjo veikti naftotiekis „Družba“. Mat šios magistralės darbas dėl Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų buvo paralyžiuotas nuo 2026 metų sausio pabaigos.
Pirmųjų išmokų terminai: ES kreditas Ukrainai
Ambasadorių lygiu pasiekus politinį kompromisą, lėšų pervedimo procesas pradedamas skubos tvarka. Tikimasi, jog pirmosios realios išmokos iš 90 mlrd. eurų kredito paketo Ukrainą pasieks jau rytoj. Vienintelis likęs formalumas – tikrinimo procedūra, per kurią priimtą sprendimą galutinai patvirtins Europos Sąjungos valstybių vadovai.
J. Boka: pinigų blokavimas nebuvo Vengrijos tikslas
Rusijos naftos tranzito atnaujinimą „Družbos“ vamzdynu patvirtino Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka. Jis pažymėjo, jog jo šaliai tai ypač svarbu dėl Artimųjų Rytų krizės išaugus energijos išteklių kainoms.
Komentuodamas 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai ir „Družbos“ veiklos susiejimą, J. Boka pabrėžė, jog pinigų blokavimas „nebuvo [Vengrijos – red. past.] tikslas, o tik įrankis interesams ginti, mat prie to privedė nesąžiningas Ukrainos elgesys“.
„Ukrainos naftos blokada palaužta, – pareiškė ministras. – Įrodyta, jog Ukraina naftos transportavimą blokavo dėl politinių motyvų, taip pat paaiškėjo, kad pinigai jiems baigėsi greičiau nei mums nafta. Vengrijos taktika pasiteisino.“
Konfliktas dėl naftos embargo iki 2027 metų
Nors kreditas atblokuotas ir priimtas 20-asis sankcijų paketas, esminiai nesutarimai tarp Vengrijos bei ES vadovybės niekur nedingo. NEWSROOM IN primena, jog nuo 2026 m. sausio ES įsigaliojo įstatymas, numatantis visišką rusiško iškastinio kuro atsisakymą iki 2027-ųjų. Tiesa, Vengrija ir Slovakija šį sprendimą jau apskundė teismui – taip valstybės demonstruoja pasirengimą atvirai konfliktuoti su bendra Europos strategija, kad tik išlaikytų žemas žaliavų kainas.
Taip pat primename, jog per Rusijos ir Ukrainos karą (2022–2026 m.) naftotiekis „Družba“ ne kartą buvo atakuotas bei apgadintas. Remiantis įvairiais šaltiniais, tarp jų – Ukrainos bei Vengrijos pareigūnų pareiškimais ir žiniasklaidos pranešimais, kaltė dėl incidentų priskiriama skirtingoms pusėms, priklausomai nuo įvykio laiko ar vietos. Akivaizdu, kad vamzdynas patyrė abiejų kariaujančių pusių smūgius.