Nuotraukos šaltinis: BBC
Karas tarp Irano ir JAV bei Izraelio koalicijos oficialiai peržengė Artimųjų Rytų ribas. Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujantis Kipras patyrė dvi bepiločių orlaivių atakas. Taikinys – strateginė britų Akrotirio bazė salos pietuose. Nors didelių nuostolių pavyko išvengti, šis incidentas siunčia aiškų signalą: Teheranas pasirengęs smogti Europos infrastruktūrai, jei ši naudojama padėti Jungtinėms Valstijoms.
Smūgių Akrotirio bazei chronologija
Bandymas atakuoti salą vyko dviem bangomis. Oficialiais duomenimis, taikytasi į Jungtinės Karalystės Karališkųjų karinių oro pajėgų objektus Akrotirio bazėje.
Britų kariškiai patvirtino, jog pirmojo drono sprogimas padarė tik „minimalią“ materialinę žalą, personalas nenukentėjo. Kipro prezidentas Nikas Christodoulidesas oficialiai pareiškė, kad nuolaužos rodo iranietišką bepiločio kilmę.
Po kurio laiko bazės link paleisti dar du bepiločiai orlaiviai. Kaip socialiniame tinkle „X“ pranešė Kipro vyriausybės atstovas Konstantinas Letymbiotis, šįkart oro gynyba suveikė nepriekaištingai – abu orlaiviai sėkmingai perimti dar nepasiekę tikslo.
Kodėl taikiniu tapo Jungtinė Karalystė?
Iš pirmo žvilgsnio ataka prieš britų objektą Kipre atrodo nelogiška. Kipro prezidentas N. Christodoulidesas šiandien pabrėžė, jog jo šalis „jokiu būdu nedalyvauja ir neketina dalyvauti jokiose karinėse operacijose“, o jos vaidmuo – „išimtinai humanitarinis“. Londonas taip pat oficialiai nedalyvauja JAV ir Izraelio puolamosiose operacijose („Epinis įniršis“ ir „Liūto riaumojimas“) prieš Iraną.
Visgi esmė slypi detalėse. Britų vyriausybė leido JAV kariuomenei naudotis bazėmis Kipre „gynybinio pobūdžio“ smūgiams. Teheranui šie teisiniai niuansai reikšmės neturi.
Anksčiau Irano valdžia ir Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGK) vadovybė nubrėžė griežtą „raudonąją liniją“: bet kuri valstybė, suteikusi savo teritoriją ar oro erdvę pagalbai JAV ir Izraeliui, automatiškai tampa teisėtu kariniu taikiniu. IRGK atvirai grasino „griežtu atsaku“ visoms regiono šalims, minėdama Jordaniją, JAE, Saudo Arabiją ir Katarą. Dabar į šį sąrašą faktiškai pateko ir ES narė – Kipras.
Atakos geografija: iš kur atskriejo dronai?
Kariniams analitikams didžiausia mįslė išlieka bepiločių orlaivių paleidimo vieta. Čia lemiamą vaidmenį atlieka atstumas:
- Nuo vakarinės Irano sienos iki Akrotirio bazės – daugiau nei 1 100 kilometrų. Norint įveikti šį kelią, dronams tektų skristi per Irako ir Sirijos teritorijas, kurių oro erdvę akylai stebi amerikiečių ir izraeliečių radarai.
- Nuo Libano pakrantės iki Kipro – vos apie 250 kilometrų tiesia linija virš jūros.
Atsižvelgiant į tai, kad Libane veikia Iranui lojali grupuotė „Hezbollah“ (kurią Libano vyriausybė šiuo metu desperatiškai bando nuginkluoti), karo ekspertai spėja, jog dronai galėjo būti paleisti būtent iš ten. Tai klasikinė Teherano taktika: pasitelkti tarpines jėgas (angl. proxy), siekiant atakuoti Vakarų bazes iš netikėtos krypties ir minimalaus atstumo, taip paliekant mažiau laiko oro gynybos reakcijai.
