Jungtinės Valstijos išdavė 30 dienų licenciją (iki 2026 m. balandžio 11 d.), leidžiančią trečiosioms šalims pirkti rusišką naftą ir jos produktus, jau esančius jūroje plaukiojančiuose tanklaiviuose. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, šis leidimas daugiausia susijęs su tiekimu į Indiją.
JAV pozicija: rusiška nafta ir rinkos stabilizavimas
Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas paaiškino, jog šiuo žingsniu siekiama stabilizuoti pasaulinę energetikos rinką, patiriančią didelius svyravimus dėl Irano karo ir užblokuoto Ormūzo sąsiaurio. Pasak jo, laikinas sankcijų sušvelninimas neatneš didelės finansinės naudos Rusijos valdžiai.
„Prezidentas imasi ryžtingų žingsnių pasaulinių energetikos rinkų stabilumui užtikrinti ir siekia išlaikyti žemas kainas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis. – „Kartu kovojama su teroristinio Irano režimo keliama grėsme bei nestabilumu.“
Beje, dar kovo 9 d. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas televizijos CNN eteryje tikino, jog Vašingtonas nekeis sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu.
Europos sąjungininkų kritika
JAV sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas Rusijos naftos sektoriui sukritikavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Šįryt sužinojome apie JAV sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijai. Manome, jog tai neteisinga“, – oficialaus vizito Osle metu teigė F. Merzas. – „Šiuo metu kyla problemų dėl kainų, tačiau pasiūlos netrūksta. Būtent dėl šios priežasties norėčiau žinoti, kokie dar veiksniai paskatino JAV vyriausybę priimti tokį sprendimą.“
Europos valstybių pozicija dėl sankcijų atšaukimo ar sušvelninimo Rusijai išlieka vieninga. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen galimą grįžimą prie rusiško iškastinio kuro pavadino strategine klaida. Tuo tarpu už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, jog ES privalo išlaikyti maksimalų spaudimą, mat sankcijų sušvelninimas tik sustiprintų Maskvos karinį potencialą.
Išlaikyti galiojančius ribojimus taip pat paragino Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai (Emmanuelis Macronas bei Keiras Starmeris).
NEWSROOM IN primena, jog Irano karas pasaulyje sukėlė didžiulę naftos paniką. Uždarius Ormūzo sąsiaurį, prarasta prieiga prie penktadalio kasdien suvartojamų angliavandenilių. Siekiant nuraminti prekybininkus, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovybė rekomendavo į rinką išleisti rekordinius 400 mln. barelių. Tai didžiausia intervencija žmonijos istorijoje – ankstesnis, 2022 m. užfiksuotas rekordas, siekė 182 mln. barelių.
