Europos vienybė vėl braška per siūles: Atsargiųjų koalicija sukėlė grėsmę Europos Komisijos viltims kitą savaitę iškilmingai patvirtinti Ukrainos kreditavimo schemą, užtikrintą įšaldytu Rusijos turtu. Belgija, ilgą laiką viena laikiusi frontą dėl rizikų vertybinių popierių depozitoriumui „Euroclear”, netikėtai sulaukė rimto pastiprinimo. Prie reikalavimo peržiūrėti sandorio sąlygas prisijungė Italija, Bulgarija ir Malta.
„Atsargiųjų koalicijos” ultimatumas
Savo bendru pareiškimu ši koalicija faktiškai kaišioja pagalius Europos Komisijai į ratus, likus vos kelioms dienoms iki lemiamo viršūnių susitikimo. Konflikto esmė paprasta: Europos Sąjunga planuoja suteikti Ukrainai paskolą (pagal G7 susitarimus), kuri būtų grąžinama iš pelno, gauto už įšaldytą Rusijos turtą. Kalbama apie 210 mlrd. eurų, kurie daugiausia saugomi Belgijos depozitoriume „Euroclear”.
Visgi Belgija ir jos naujosios sąjungininkės taria griežtą „stop”. Pasak jų, tai pernelyg rizikinga. Šalys reikalauja, kad Europos Komisija parengtų alternatyvius variantus, keliančius „gerokai mažesnę teisinę ir finansinę riziką”. Išvertus iš diplomatinės kalbos, tai reiškia viena: „atsargiųjų koalicija” baiminasi, jog dabartinė schema yra teisiškai pažeidžiama. Jei Rusija pradės laimėti teismus, sąskaitas apmokėti teks šių šalių nacionaliniams biudžetams, o ne bendram ES fondui.
Valstybės laikosi griežtos pozicijos: tokio masto sprendimus privalo priimti ES lyderiai, jie negali „automatiškai išplaukti” iš techninių reglamentų.
Įšaldymui – taip, paskolai – ne
Čia išryškėja įdomus politinis paradoksas. „Atsargiųjų koalicija” entuziastingai palaiko idėją blokuoti Rusijos turtą neterminuotam laikui. Anksčiau sankcijos būdavo pratęsiamos kas 6 mėnesius, o tai suteikdavo Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui šantažo įrankį – veto grėsmė galėjo sugriauti visą konstrukciją. Belgija, Italija, Bulgarija ir Malta sutinka: blokada turi būti amžina (arba neterminuota), kad šis koziris būtų išmuštas Budapeštui iš rankų. Tačiau jos kategoriškai priešinasi pinigų išdavimo mechanizmui, kuris, naudojant šį turtą kaip užstatą, pastatytų pavojų jų pačių bankams.
Kodėl šis demaršas vyksta būtent dabar, likus savaitei iki viršūnių susitikimo?
☛ Belgija: Nenori likti atpirkimo ožiu, jei „Euroclear” žlugtų. Šalies premjeras apie tai įspėja jau kelis mėnesius. Dabar Belgijai pavyko sėkmingai internacionalizuoti savo nuogąstavimus: tai nebėra vien „bailių belgų” problema, o bendra grupės šalių pozicija.
☛ Italija: Roma finansiniuose karuose tradiciškai elgiasi atsargiai. Italijos bankai (ypač „UniCredit”) vis dar turi interesų Rusijoje, nors ir laipsniškai stabdo veiklą (planuojama baigti iki 2026 m. vidurio). Italija baiminasi griežto Maskvos atsakomojo kirčio.
☛ Malta: Leidinys Maltese Herald pastebi, kad „gali būti paslėptų Maltos interesų priešintis reparacinei paskolai, apie kuriuos viešai neskelbiama”. Be to, Valeta, nors politiškai ir remia Ukrainą, visada susilaikydavo nuo karinės pagalbos.
☛ Bulgarija: Šalies Užsienio reikalų ministerija užėmė griežto teisinio formalizmo poziciją, pareiškusi, kad „bet koks sprendimas privalo visiškai atitikti ES ir tarptautinę teisę”.
Dovana D. Trumpui
Vašingtonui ši žinia – tikra dovana. Ji patvirtina Donaldo Trumpo naratyvą, esą ES yra nerangi struktūra, nepajėgi susitarti net savo viduje. Kol Europa ginčijasi dėl teisinių niuansų, laikas senka. Jei gruodžio 18 d. viršūnių susitikimas patirs fiasko, Ukrainos finansavimo klausimas vėl pakibs ore. Tai suteiktų D. Trumpui dar daugiau erdvės jo paties įsivaizduojamam „didžiajam sandoriui”, kurio sąlygas diktuotų tik Baltieji rūmai.
Gruodžio 12-osios sprendimas
Verta priminti, kad 2025 m. gruodžio 12 d. ES šalių ambasadoriai jau pasiekė preliminarų sutarimą įšaldyti Rusijos turtą neribotam laikui. Kalbama apie 210 mlrd. eurų blokavimą iki bus įvykdytos dvi sąlygos: nutrauktas karas ir Rusija išmokės reparacijas. Kaip teisinį pagrindą ES pasitelkė ES sutarties 122 straipsnį (dėl nepaprastosios padėties), leidžiantį sprendimus priimti paprasta balsų dauguma, apeinant galimus veto.
„Siunčiame Rusijai aiškią žinią: kol tęsis šis žiaurus agresyvus karas, Rusijos kaštai ir toliau augs. Tai galingas signalas Ukrainai – mes norime užtikrinti, kad mūsų narsi kaimynė taptų dar stipresnė tiek mūšio lauke, tiek prie derybų stalo”, – teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Maskvos reakcija ir gynybos spragos
Tačiau ES vadovybės optimizmas atsimuša į teisinę realybę, kuri ir gąsdina „atsargiųjų koaliciją”. Rusijos centrinis bankas jau pateikė ieškinį Maskvos arbitražo teismui prieš „Euroclear”. Rusijos reguliuotojas siekia išieškoti „Euroclear” turtą ne tik Rusijoje, bet ir trečiosiose šalyse (Maskvai draugiškose jurisdikcijose).
Europos Sąjunga bandė pasiruošti tokiam scenarijui. 14-ajame sankcijų pakete (2024 m. birželis) buvo įtrauktas precedento neturintis 11a straipsnis, leidžiantis Europos bendrovėms teikti atsakomuosius ieškinius ES teismuose, siekiant kompensuoti žalą dėl Rusijos teismų sprendimų. Tai paverčia RF sprendimus teisiškai niekiniais Europos Sąjungos viduje.
Visgi pagrindinė problema lieka neišspręsta: 11a straipsnis neapsaugo „Euroclear” turto šalyse, nepriklausančiose ES (pavyzdžiui, JAE, Kinijoje ar Honkonge). Būtent rizika prarasti globalius aktyvus verčia Italiją ir Belgiją blokuoti skambų Briuselio planą.