Europos Sąjungoje vėl suintensyvėjo diskusijos dėl įšaldyto Rusijos turto depozitoriume „Euroclear“. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), projekto „The Russian Transfer“ iniciatoriai, grupė Europos Parlamento narių bei kelios bendrijos valstybės siūlo būdus, kaip šias lėšas panaudoti karo nuostoliams atlyginti ir paramai Ukrainai.
ETPA iniciatyva: EŽTT mechanizmai ir sankcijų sąrašai
ETPA Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas patvirtino rezoliucijos ir rekomendacijų projektą, parengtą remiantis Jungtinės Karalystės parlamentaro Tony Vaughano ataskaita. Dokumente siūloma remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimais ir kompensacijas Ukrainai mokėti iš įšaldytų Rusijos Federacijos valstybinių lėšų.
ETPA pabrėžia, jog apie 210 mlrd. iš 260 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų saugoma būtent ES. Kadangi EŽTT pripažino Rusiją kalta dėl šiurkščių pažeidimų pagal tarpvalstybinius Ukrainos ieškinius, išmokų sumos gali siekti nuo kelių iki šimtų milijardų eurų. Šių lėšų nukreipimas pripažintas teisėta atsakomąja priemone pagal tarptautinę teisę. Nors 2022 m. kovo 16 d. Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, o po pusmečio pasitraukė ir iš EŽTT jurisdikcijos, jos įsipareigojimai dėl anksčiau padarytų pažeidimų lieka galioti.
Pasiūlymo svarstymas numatytas rugsėjo 30 d. Komitetas ragina sukurti specialų finansinį mechanizmą Europos Tarybos globoje, užtikrinti ieškovams galimybę kreiptis nacionaliniu lygmeniu ir sudaryti viešą asmenų, prisidėjusių prie žmogaus teisių pažeidimų, registrą perdavimui ES, Europos Tarybai bei Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.
Projektas „The Russian Transfer“ ir perkėlimas iš „Euroclear“
Kitas siūlomas kelias – pakeisti Rusijos lėšų saugojimo instituciją. 2026 m. rugsėjį viešo palaikymo sulaukė projektas „The Russian Transfer“, kurį inicijavo buvusių aukšto rango pareigūnų grupė: buvusi Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer, Prancūzijos europarlamentarė Nathalie Loiseau ir analitikas Hugo Dixonas. Iniciatyvą oficialiu lygiu parėmė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Pasiūlymo esmė – pritaikyti Sutarties dėl ES veikimo 122 straipsnį ir fiziškai perkelti turtą iš Belgijos depozitoriumo „Euroclear“ į naują specialią Europos Sąjungos valdomą saugyklą. Tai leistų finansinę ir teisinę riziką perkelti visos bendrijos mastu. Visgi, be galimybės bendrai disponuoti lėšomis Ukrainos atstatymui bei gynybai, visoms ES valstybėms kiltų reali rizika patirti dešimčių milijardų eurų nuostolių dėl Rusijos teisinių pretenzijų.
„NEWSROOM IN“ primena, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) ir jo vadovė Christine Lagarde griežtai prieštarauja radikalioms schemoms dėl Rusijos turto, baimindamiesi dėl Europos valiutos stabilumo. Jei kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos ar Saudo Arabijos, centriniai bankai pamatytų, jog valstybiniai rezervai Europoje gali būti konfiskuoti dėl politinių motyvų, jie imtų atsiimti lėšas iš ES. Tai pakirstų euro patikimumą ir smogtų Europos ekonomikai. Be to, ES teisės aktai griežtai draudžia ECB spausdinti pinigus ar naudoti savo išteklius tokioms finansinėms rizikoms dengti.
Belgijos pasipriešinimas ir teisinė kova
Oficialusis Briuselis taip pat demonstruoja griežtą skepticizmą. Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris, gynybos ministras Theo Franckenas ir užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot pareiškė, jog priverstinis lėšų nusavinimas yra nepriimtinas. Šalies valdžia būgštauja, kad Belgija gali prarasti pasaulinio finansų centro reputaciją, o trečiųjų šalių investuotojai ims masiškai traukti kapitalą.
Didžiausią nerimą Briuseliui kelia teisminiai procesai. 2026 m. gegužę Maskvos arbitražo teismas patenkino Rusijos banko ieškinį prieš „Euroclear“ dėl 18,2 trln. rublių (apie 220 mlrd. eurų). Tų pačių metų birželį depozitoriumas pateikė atsakomąjį ieškinį Briuselio įmonių teismui, ginčydamas Rusijos teismų jurisdikciją. Be Rusijos centrinio banko, teismuose nagrinėjama apie 140 komercinių struktūrų (tarp jų „MTS Bank“ ir „Gazprombank“) ieškinių, o liepos mėnesį bendrovės „Silicium-2“ naudai iš depozitoriumo buvo priteista 194,2 mln. dolerių. Belgijoje baiminamasi, jog remiantis šiais sprendimais bus areštuotas užsienyje esantis „Euroclear“ turtas.
Fizinio turto už Belgijos ribų depozitoriumas turi nedaug, tačiau grupei priklauso stambios užsienio dukterinės įmonės, tad didžiausias pavojus kyla užsienio sąskaitoms. Lėšų išieškojimas per filialus tokiuose finansų centruose kaip Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Niujorkas, Tokijas ar Singapūras gali išbalansuoti visos pasaulio finansų sistemos stabilumą.
Spaudimas ES viduje ir Europos Komisijos pozicija
Belgija patiria spaudimą iš Lenkijos, Švedijos, Nyderlandų bei Ispanijos, reikalaujančių leisti panaudoti įšaldytą turtą. 2026 m. rugsėjį 122 Europos Parlamento nariai išsiuntė laišką Europos Komisijos vadovei, ragindami panaudoti šias lėšas.
Vis dėlto Europos Komisija turto perkėlimą kol kas vertina tik kaip teorinį scenarijų. Kad įgyvendintų šį planą, EK privalėtų parengti sudėtingą teisinę bazę pagal 122 straipsnį, parinkti arba įsteigti valdančią finansų instituciją bei numatyti mechanizmą, kaip proporcingai padengti valstybių narių galimus nuostolius, jei teismai priimtų sprendimus Rusijos naudai.
„NEWSROOM IN“ primena: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnis – speciali ES finansų teisės „nepaprastosios padėties“ norma.
Paprastai svarbiems finansiniams sprendimams priimti Europos Sąjungoje reikalingas visų 27 valstybių narių sutarimas, o diskusijos užsitęsia ne vienerius metus. 122 straipsnis leidžia apeiti įprastą ilgą procedūrą ir priimti sprendimus balsų dauguma, kai kyla gili krizė ar grėsmė ekonominiam stabilumui.
Paprasčiau tariant, Europos Komisijai teks sukurti teisiškai nepriekaištingą modelį, kuris leistų apeiti Belgijos veto taikant ES nepaprastosios padėties mechanizmus ir kartu apsaugotų pačią Belgiją nuo milžiniškų finansinių nuostolių.
