Pastarosiomis dienomis NATO oro gynyba rytiniame flange susidūrė su beprecedenčiu išbandymu. Net trys Europos Sąjungos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – savo teritorijose užfiksavo kovinių bepiločių orlaivių įsiveržimą. Tyrimai patvirtino, jog visais atvejais tai ukrainietiški dronai. Dėl galingo Rusijos elektroninės kovos sistemų poveikio ir navigacijos sutrikimų bepiločiai nukrypo nuo kurso, todėl tapo nematoma grėsme šių šalių gyventojams.
Estija: smūgis elektrinei ir painiava dėl sirenų
Didžiausio atgarsio sulaukęs incidentas kovo 25-osios naktį įvyko Estijoje. Bepilotis rėžėsi tiesiai į Auverės elektrinės dūmtraukį ir sukėlė sprogimą. Laimė, aukų išvengti pavyko. Kaip išsiaiškino Estijos saugumo policija (KAPO), dronas priklausė didžiulei maždaug šimto bepiločių bangai, skridusiai atakuoti Rusijos Ust Lugos uosto. Kadangi šis uostas yra visai šalia Estijos sienos (maždaug už 30–35 kilometrų), nuo kurso nukrypęs aparatas atsidūrė Estijos danguje.
Situaciją dar labiau apkartino perspėjimo sistemos gedimas. Dėl kilusios grėsmės karinės oro pajėgos skubiai pakėlė oro policijos misiją atliekančius Italijos naikintuvus, o gyventojai į telefonus gavo nacionalinio pavojaus signalą. Vėliau premjeras Kristenas Michalas pripažino, jog trumpąsias žinutes turėjo gauti tik pasienyje esančio Rytų Virumos regiono gyventojai, tačiau valdžia nusprendė apsidrausti. Be to, Estijos vidaus reikalų ministerija atvirai pareiškė, kad pastatyti mitinę „dronų sieną“, šimtu procentų apsaugosiančią dangų nuo tokių incidentų, fiziškai neįmanoma.
Latvija: akli radarai ir naktinis sprogimas
Pagal panašų scenarijų įvykiai klostėsi ir Latvijoje. Šalies ginkluotosios pajėgos užfiksavo du sienos pažeidimus. Vienas bepilotis Latvijos danguje išbuvo 24 minutes ir nuskrido, o antrasis nukrito bei sprogo netoli Dobročinos kaimo, vos už 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos. Prezidentas Edgarsas Rinkevičsas patvirtino, jog tai – ukrainietiški dronai.
Pagrindine problema tapo tai, kad sprogęs kovinis bepilotis skriejo itin mažame – nesiekiančiame nė vieno kilometro – aukštyje. Būtent dėl šios priežasties pagrindinės radiolokacinės stotys jo tiesiog nepastebėjo. Kariškiams galiausiai užfiksavus taikinį ir pakėlus mobiliąją perėmimo grupę, jau buvo per vėlu, mat dronas nukrito pats. Regiono gyventojai sirenomis neperspėti: incidentas vystėsi pernelyg greitai, o kariams teko vietoje vertinti rizikas – juk virš gyvenamųjų namų numuštas aparatas su kovine galvute galėjo padaryti katastrofiškos žalos.
Lietuva: NATO oro gynyba ir derybos Kyjive
Bendrą vaizdą papildė Lietuvos epizodas. Čia kovo 23 dieną dronas radarams nepastebimai kirto sieną ir nukrito Varėnos rajone, Lavyso ežere. Praėjus dienai, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė oficialiai patvirtino: bepilotis priklausė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir turėjo suduoti naktinį smūgį objektui Rusijos teritorijoje, tačiau kritiškai nukrypo nuo numatyto kurso.
Šiandien Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas su darbiniu vizitu išvyko į Kyjivą. Susitikime su ukrainiečių kolega Mychailu Fedorovu Lietuvos ministras ketina aptarti techninius algoritmus, padėsiančius ateityje sumažinti panašių incidentų riziką. Be to, R. Kaunas pabrėžė, jog vykstant didžiausiam karui Europoje, tokie nukrypimai visiškai tikėtini, ir Ukrainos kaltės čia nėra. Vis dėlto politikas griežtai sukritikavo pastarųjų metų savo šalies gynybos politiką. Pasak jo, šie incidentai – tiesioginis signalas stiprinti NATO rytinį flangą. Krašto apsaugos ministras pripažino, jog oro erdvės stebėjimo situacija atrodytų visiškai kitaip, jei Lietuva nebūtų taupiusi, o bent nuo 2020-ųjų gynybai skirtų būtinus 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Palikus nuošalyje svarstymus „kas būtų, jeigu būtų“, incidentų virtinė akivaizdžiai pademonstravo naują realybę: totalinės elektroninės kovos epochoje valstybių sienos tampa menka kliūtimi „apakusioms“ kovinėms mašinoms, o tradicines NATO rytinio flango oro gynybos sistemas būtina skubiai ir radikaliai modernizuoti.
