Europos Sąjunga žengė pirmąjį svarbų žingsnį stiprinti skaitmeninį suverenitetą ir sumažinti priklausomybę nuo JAV IT milžinių. Nuo 2026 m. birželio 4 d. Europos Parlamentas oficialiai nustatys prancūzų paieškos sistemą „Qwant“ kaip numatytąją savo darbuotojų tarnybiniuose kompiuteriuose. Nors vartotojai prie įprastos „Google“ paieškos sistemos vis dar galės prisijungti rankiniu būdu, šis precedentas pradeda masišką programą „Pirk ir naudokis europietišku produktu“ (angl. *Buy and Use European*). Taip Briuselis siekia sukurti nuosavą uždarą IT rinką, tačiau po skambiais pareiškimais apie saugumą slypi griežtas ekonominis protekcionizmas, užkulisiniai interesai ir netikėtas pavojus pačių piliečių privatumui.
Slaptas motyvas – nuovargis dėl dirbtinio intelekto eksperimentų
Oficialiai politikai kalba apie saugumą, tačiau pastebima ir kita svarbi tendencija. Šis sprendimas sutapo su masiniu eilinių vartotojų nepasitenkinimu dėl naujųjų „Google“ algoritmų. Bendrovei be jokių alternatyvų įdiegus dirbtinio intelekto (DI) generuojamus atsakymus (AI Overviews), ekranus užplūdo dirbtinai sukurtas, dažnai klaidų pilnas tekstas. Dėl šios priežasties visame pasaulyje fiksuojamas vartotojų nutekėjimas į alternatyvias platformas. Europarlamento tarnautojų perėjimas prie „Qwant“ kartu tampa ir būdu grįžti prie klasikinės, „švarios“ paieškos – įprastų mėlynų nuorodų be neuroninių tinklų šiukšlių.
Kaip veikia JAV Debesijos aktas („Cloud Act“)
Pagrindinis Briuselio argumentas, kodėl reikalingi pokyčiai, – apsauga nuo eksteritorialios JAV teisės, ypač nuo JAV Debesijos akto (angl. *US Cloud Act*). Šis teisės aktas įpareigoja tokias bendroves kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Apple“ pateikti vartotojų duomenis JAV specialiosioms tarnyboms pagal teismo orderį, net jei serveriai fiziškai stovi Europoje. Jei Europos Parlamento narys ieško darbinės informacijos per „Google“, jo užklausų istorija teoriškai gali atsidurti Vašingtone.
Visiško konfidencialumo iliuzija ir apsauga nuo amerikietiškojo scenarijaus
Žinoma, naudojimasis „Qwant“ nepaverčia žmogaus nematomu internete. Vartotojo veiksmus ir toliau mato jo interneto tiekėjas, darbovietės sistemų administratoriai bei lankomų svetainių savininkai. Šiuo atveju kalbama tik apie konfidencialumą pačioje paieškos sistemoje: „Qwant“ garantuoja, jog neseka vartotojų, nesudaro jų politinių dosjė ir neperduoda duomenų reklamos užsakovams.
Vadinasi, „Qwant“ apsaugo vartotoją nuo amerikietiškojo scenarijaus:
- Teisiškai: tai Prancūzijos bendrovė, veikianti pagal ES įstatymus (BDAR), o JAV teismai jai neturi jokios įtakos.
- Techniškai: ši paieškos sistema visiškai nerenka užklausų istorijos bei IP adresų, tad specialiosios tarnybos tiesiog neturės ko konfiskuoti.
Prancūziškos šaknys ir skaitmeninis suverenitetas
Kaip primena portalas NEWSROOM IN, pagrindinė programos „Buy European“ lobistė – Prancūzija, visuomet garsiausiai reikalavusi nepriklausomybės nuo JAV. Europos pareigūnų perkėlimas būtent prie prancūziškos paieškos sistemos vertintinas kaip klasikinis valstybinis protekcionizmas.
Visgi tam, kad projektas neatrodytų kaip vien tik prancūzų verslo protegavimas, Paryžiui teko pasidalyti įtaka su Berlynu. „Qwant“ suvienijo jėgas su Vokietijos paieškos sistema „Ecosia“ ir sukūrė bendrą projektą EUSPE (angl. *European Search Perspective*). Tai – nepriklausomas interneto indeksas, kurio serveriai bei algoritmai paskirstyti tarp Prancūzijos ir Vokietijos įmonių. Iš esmės Europa amerikietišką IT „dėžutę“ keičia prancūzų ir vokiečių alternatyva. Vis dėlto Europos Komisijai (EK) gyvybiškai svarbu, jog žaidimo taisykles nustatytų būtent Europos teismams pavaldžios šio žemyno bendrovės.
Kas uždirbs iš šios europinės tendencijos
Be Prancūzijos ir Vokietijos, milžiniškos naudos dėl JAV platformų izoliacijos gaus specializuoti ES šalių IT lyderiai:
- Nyderlandai: čia įsikūrusi bendrovė ASML, pasaulinė mikroschemų gamybos įrangos monopolininkė. Didžioji dalis elektronikos plėtrai numatytų Europos biudžeto lėšų atiteks būtent olandams.
- Suomija ir Švedija: „Nokia“ bei „Ericsson“ kuria suverenias 5G ir 6G technologijas, o šaltas šių šalių klimatas bei pigi hidroelektrinių gaminama energija paverčia jas idealia vieta naujiems, itin ekonomiškai dirbantiems duomenų centrams statyti.
- Ispanija ir Italija: didieji šalių telekomunikacijų operatoriai („Telefónica“ ir TIM) aktyviai kuria vietinius „suverenius debesys“ ligoninėms bei bankams, taip pakeisdami „Amazon“ ir „Microsoft“ paslaugas.
Kita medalio pusė – Estijos totalios kontrolės patirtis
Ypatingą vietą Europos IT sektoriuje užima Estija – pripažinta skaitmeninės valstybės lyderė. Šios šalies viešųjų paslaugų perkėlimo į interneto erdvę technologijas (pavyzdžiui, duomenų mainų sistemą „X-Road“) Briuselis norėtų pritaikyti visoje ES. Visgi čia slypi rimtas pavojus: skaitmenizacija šalyje sukūrė nepagrįstai griežtos (o kartais ir nekontroliuojamos) piliečių duomenų stebėsenos įrankį, kurį valdo valstybė.
2026 m. apklausų duomenimis, 43 proc. Estijos gyventojų mano, jog šalies saugumo tarnybos (ypač „Kapo“) peržengė protingas sekimo ribas. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) atvirai įvardija informacijos rinkimą apie jų judėjimą kaip šiurkštų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą.
Akivaizdus to pavyzdys – situazione su ryšio operatoriais („Telia“, „Tele2“, „Elisa“). Nuo 2008 m. galiojantis įstatymas įpareigoja juos saugoti visų abonentų duomenis ištisus metus. Siekdama apeiti europinį masinio sekimo draudimą, valstybė naudoja teisinę gudrybę – formaliai numatyta, jog šie archyvai kaupiami ne policijos reikmėms, o išskirtinai verslo „komerciniams poreikiams“ (pavyzdžiui, tiksliam sąskaitų išrašymui ar skundų nagrinėjimui).
Vis dėlto praktikoje prokuratūra ir specialiosios tarnybos turi itin lengvą prieigą prie šių bazių. Pareigūnai tiesiog pareikalauja „komercinių“ duomenų savo tyrimams atlikti, o operatoriai juos paklusniai perduoda. Todėl Europos Sąjungos teisės aktų formaliai laikomasi, tačiau saugumo struktūros vos vienu mygtuko spustelėjimu gauna prieigą prie bet kurio žmogaus skambučių bei judėjimo istorijos.
Jeigu kitas ES šalis nukopijuos Estijos IT sprendimus be griežtos teisinės kontrolės, jos rizikuoja gauti parengtą sistemą, kurioje bet koks valdžios vykdomas piliečių teisių pažeidimas bus atliekamas automatiškai – pačiu programiniu kodu.
Penki nepatogūs klausimai Europos Komisijos pareigūnams
Pažvelgus į naująją Europos strategiją nepriklausomo analitiko akimis, akivaizdu, jog šis planas sprendžia tik dalį problemų ir visiškai neįvertina tikrosios pasaulinės technologijų rinkos struktūros. Kad planas taptų veikiančiu verslu, o ne liktų tik instrukcijų rinkiniu popieriuje, Europos Komisijos pareigūnams teks rasti sąžiningus atsakymus į penkis sisteminius prieštaravimus:
- Kur tikroji rinka (B2B)? Jūs perkeliate biurokratus prie „Qwant“ ir kuriate uždaras sistemas ministerijoms. Tačiau jei Europos pramonės gigantai („Siemens“, „Volkswagen“, „Airbus“) ir toliau naudos „Amazon“ bei „Microsoft“ infrastruktūrą, visas šis „skaitmeninis suverenitetas“ liks tik brangiu žaislu viešajam sektoriui. Kaip ketinate priversti privatų verslą pereiti prie vietinių sprendimų, jeigu šie objektyviai nusileidžia amerikietiškiems?
- Ką daryti su mobiliųjų operacinių sistemų monopolija? Jūs diskutuojate apie paieškos sistemas staliniuose kompiuteriuose, nors daugiau nei 60 proc. pasaulinio srauto generuoja išmanieji telefonai. Mobiliųjų sistemų rinka Europoje – tai griežta „Apple“ (iOS) ir „Google“ („Android“) duopolija. Kokia prasmė kurti nepriklausomą paieškos indeksą, jei kiekvieno europiečio kišenėje esančios „įėjimo durys“ į internetą vis tiek kontroliuojamos Kalifornijoje sukurto kodo?
- Kaip vertinti priklausomybę nuo Kinijos? Strategija grindžiama apsauga nuo JAV. Visgi Nyderlandų ASML kritiškai priklauso nuo kiniškų žaliavų, o statant naujus duomenų centrus naudojama azijietiška techninė įranga. Kaip planuojate užtikrinti techninės įrangos suverenitetą be nepriklausomybės nuo Azijos tiekimo grandinių?
- Kur pinigai neuroniniams tinklams? Mikroschemų gamybai iki 2030 m. skiriate apie 15,8 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Microsoft“ ir „Google“ kas ketvirtį investuoja po 10–15 mlrd. dolerių į dirbtinio intelekto grupes. Kaip Europa tikisi pasiekti technologinę autonomiją su biudžetu, kurio nepakanka net pusei to, ką Silicio slėnis išleidžia per vienus metus?
- Kuo skiriasi JAV ir ES specialiosios tarnybos? „Google“ serverių pakeitimas „Qwant“ apsaugo nuo JAV Debesijos akto. Tačiau kodėl мы iš anksto preziumuojame, jog europiečių duomenys bus saugesni nuo politinių manipuliacijų, jei šių serverių raktai atsidurs Prancūzijos ar Vokietijos žvalgybos rankose, turinčiose milžiniškus įgaliojimus perimti duomenų srautą savo šalių viduje?
