Europos Komisija (EK) uždegė žalią šviesą sandoriui, kurį sudaro „Google“ ir „Wiz“ – už 32 mlrd. dolerių įsigyjama kibernetinio saugumo bendrovė. Kol ES reguliuotojai bando laviruoti kalbėdami apie „sveiką konkurenciją“, Europos verslas ir viešasis sektorius bunda naujoje realybėje: „Google“ oficialiai tampa saugumo auditoriumi net savo tiesioginiams konkurentams.
Rentgenas konkurentams: kas atsidūrė „Google“ akiratyje?
JAV registruotas klasikinis Izraelio „vienaragis“ „Wiz“ – tai ne šiaip programa, o „universalus raktas“ į multidebesijos aplinkas. Pagrindinė „Wiz“ vertė – gebėjimas skenuoti infrastruktūrą be papildomos programinės įrangos diegimo (angl. agentless). Tarp didžiausių klientų Europoje – bendrovės, kurios daugelį metų vengė laikyti duomenis „Google“ serveriuose: Vokietijos automobilių milžinė „BMW Group“, technologijų lyderė „Siemens“, energetikos koncernas „Shell“, prabangos prekių grupė „LVMH“, prekybos tinklas „Carrefour“ bei tik debesijoje veikiantis „Revolut“.
Dabar situacija keičiasi iš esmės: net jei šios įmonės naudojasi „Amazon“ (AWS) ar „Microsoft“ („Azure“) debesijos paslaugomis, jų naudojami saugumo įrankiai nuo šiol priklauso „Google“.
„Visa matanti akis“ viešajam sektoriui
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, jog „Wiz“ turi aukščiausio lygio sertifikatus darbui su viešuoju sektoriumi (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir JAV). Europos ministerijos ir žinybos, perėjusios prie „nepriklausomo“ „Wiz“ savo duomenims apsaugoti, staiga suprato, kad jų „nepriklausomas kontrolierius“ tapo „Google“ padaliniu.
Kodėl Europos Komisija palaimino šį sandorį?
Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera tikina, esą duomenys, prie kurių „Google“ gaus prieigą per „Wiz“, „nėra komerciškai jautrūs“. Visgi ekspertai tai vadina pavojinga iliuzija. Mat „Wiz“ mato tinklų konfigūracijas, pažeidžiamumus, srauto modelius ir programų struktūrą. „Google“ dirbtinio intelekto algoritmams tai – neįkainojamas duomenų masyvas, leidžiantis iš vidaus perprasti, kaip veikia konkurentai.
Kas priešinosi? (Šešėlinė kova)
Verta pabrėžti, kad sandoriui priešinosi visa pilietinių organizacijų koalicija („Balanced Economy Project“, „Open Markets Institute“, SOMO). Jos tiesiog užvertė Europos Komisiją laiškais, vadindamos „Wiz“ „Trojos arkliu“, suteikiančiu „Google“ valdžią konkurentų duomenims.
Galiausiai milijardus valdančios korporacijos balsas pasirodė esąs svaresnis už visuomenininkų nuogąstavimus. Sandoris patvirtintas jau per „Pirmąjį etapą“ – tai reiškia, kad reguliuotojai net nepradėjo išsamaus tyrimo, kuris paprastai trunka mėnesius.
Tikėtina, kad lobistų sėkmę lėmė Europos baimė atsilikti DI lenktynėse ir Vašingtono uždegta „žalia šviesa“. Briuselis tiesiog nenorėjo stoti į kovą su technologijų milžine, kai ant kortos pastatyta „ateities saugumo“ korta.
Neutralumo pabaiga
„Wiz“ debesijos pasaulyje save visada pozicionavo kaip „neutraliąją Šveicariją“. Tačiau po 2026-ųjų sandorio šis neutralumas baigėsi.
Dabar „Google“ kontroliuoja saugumo sluoksnį, esantį virš visų debesijos paslaugų teikėjų. Jei Europos kritinė infrastruktūra (nuo „BMW“ iki bankų) yra saugoma „Google“ spynomis, apie kokią skaitmeninę nepriklausomybę galima kalbėti?
„Google“ ne šiaip įsigijo startuolį. Bendrovė nusipirko teisę žinoti visos Europos ekonomikos pažeidžiamas vietas ir architektūrą. O Europos Komisijos valdininkai, panašu, patys įteikė jai šį raktą.
NEWSROOM IN primena, kad šis pirkinys tapo didžiausiu „Google“ istorijoje. Anksčiau, 2025 m. lapkritį, sandoriui pritarė ir JAV Teisingumo departamentas. Planuojama, kad susijungimo procesas bus galutinai užbaigtas 2026-aisiais, gavus likusius leidimus kitose jurisdikcijose, tokiose kaip Izraelis, Australija ir Pietų Korėja.
