Ženevoje vykusiame „Sotheby’s“ aukcione parduota „Cartier“ apyrankė su unikaliu 197,8 karato Romanovų safyru. Nors ekspertai kūrinį iš pradžių vertino 1–2 mln. dolerių, galutinė suma lūkesčius viršijo daugiau nei dvigubai ir pasiekė rekordinę 4,42 mln. eurų (4,9 mln. dolerių arba 4,1 mln. Šveicarijos frankų) ribą.
Prie apyrankės pridedama nuimama centrinė detalė iš graviruoto kalnų krištolo, inkrustuota trikampiais deimantais. Ši detalė leidžia papuošalą segėti ir be istorinio safyro.
Romanovų safyro istorija
Koliažas: NEWSROOM IN
Didžiųjų Mogolų palikimas ir Žiemos rūmų puota
Tiksli data, kada brangakmenis papildė carų iždą, nežinoma. Visgi aukciono namų ekspertai atkreipia dėmesį, jog būdingas briaunavimo stilius rodo jį priklausius Didžiųjų Mogolų imperijos klestėjimo laikotarpiui (XVI–XVIII a.).
XIX amžiaus pabaigoje carų šeimos užsakymu sagę sukūrė „Fabergé“ meistrai. Iš pradžių safyras puošė imperatorienės Marijos Fiodorovnos (Aleksandro III sutuoktinės ir paskutinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II motinos) klasikinę deimantinę sagę. Žinoma, jog su šia sege valdovė pasirodė 1883 m. Žiemos rūmuose vykusiame kostiumuotame baliuje. Šį papuošalą ji segėjo kartu su kita sege, kurios centre puikavosi dar didesnis – 249,25 karato – Ceilono safyras (pastarąjį vėliau įsigijo garsusis juvelyras Harry Winstonas).
Teigiama, jog imperatorienė ypač vertino safyrus, o jos asmeninėje kolekcijoje netrūko itin retų brangakmenių.
Hannos Walskos vėriniai ir apvado kaita
Po bolševikų perversmo sovietų valdžia didelę dalį imperatoriškojo paveldo nacionalizavo ir išpardavė. 1927 m. unikalų safyrą įsigijo lenkų operos solistė Hanna Walska ir paprašė „Cartier“ juvelyrų įmontuoti jį į savo vėrinį. Vėliau dainininkė dar mažiausiai tris kartus užsakė naujus akmens apvadus, pritaikydama juos prie asmeninio skonio bei kintančios mados.
1971 m. H. Walskos turtą išstačius „Sotheby’s“ aukcione, tarp parduodamų vertybių buvo ir trumpas vėrinys su Romanovų safyru. 1992 m. Ženevoje jis vėl parduotas iš varžytinių kaip masyvaus koljė centrinis akcentas.
2015 m. „Cartier“ pristatė „art deco“ stiliaus apyrankę, kurios pagrindiniu akcentu tapo garsusis safyras. Tai buvo duoklė XX amžiaus trečiajam ir ketvirtajam dešimtmečiams, kai juvelyrikos namai pirmą kartą panaudojo Romanovų safyrą kurdami papuošalą H. Walskai. Tuo metu „art deco“ stilius išgyveno pakilimą ir formavo paties „Cartier“ ženklo estetiką.
Specializuotų leidinių vertinimu, Ženevoje parduotas 197 karatų brangakmenis laikomas vienu svarbiausių ir stambiausių Romanovų epochos istorinių safyrų, privačiose kolekcijose išlikusių nepakitusio pavidalo.
