Lietuva rimtai nusiteikusi normalizuoti santykius su Kinija. Šiam tikslui Seime (parlamente) sukurta grupė, kuri sieks išsiaiškinti ir pašalinti priežastis, trukdančias atkurti diplomatinius santykius su Kinija. Apie tai pranešė grupės vadovas, parlamentaras Ignas Vėgėlė.
Ši iniciatyva sutapo su oficialiu Europos Sąjungos pareiškimu dėl prekybos ginčo su Kinijos Liaudies Respublika (KLR) nutraukimo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kuris buvo pradėtas dėl ekonominio spaudimo Lietuvai.
Kaip ir kodėl Lietuva ir Kinija susipyko
Konfliktą, kuris prasidėjo 2021 m. pabaigoje, išprovokavo Lietuvos sprendimas atidaryti savo sostinėje Taivano atstovybę, pavadinant ją „Taivano atstovybe“ (vietoj ES tradicinio pavadinimo „Taipėjaus“).
Kinija tai įvertino kaip savo „vienos Kinijos“ politikos pažeidimą ir nepriklausomybės (kurią Pekinas laiko savo teritorija) demonstravimą. Reaguodama į tai, KLR pažemino diplomatinių santykių lygį su Lietuvos Respublika, o dar svarbiau – pašalino ją iš savo muitinės sistemų. Lietuvos eksportuotojai (ir net Europos įmonės, naudojančios lietuviškus komponentus) staiga negalėjo tiekti produkcijos į žemyninę Kiniją. 2021 m. lapkritį lietuviškų prekių pristatymas į KLR sumažėjo 91,4%.
2022 m. pradžioje ES, baimindamasi, kad „ataka“ prieš vieną narę kelia grėsmę visai bendrajai rinkai, Lietuvos vardu pateikė skundą PPO, apkaltindama Pekiną diskriminacine prekybos praktika ir ekonomine prievarta.
ES nutraukia ginčą: ar tikslai pasiekti?
Praėjus beveik ketveriems metams, Europos Sąjunga oficialiai pranešė PPO apie skundo nagrinėjimo nutraukimą prieš Kiniją (2025 m. gruodžio 1 d.). ES pareiškė, kad „pagrindiniai tikslai… buvo pasiekti ir atitinkama prekyba atnaujinta“, todėl tolesnis nagrinėjimas nebėra reikalingas.
Šią bylą buvo sunku įrodyti. Kinija visada neigė oficialų boikotą, teigdama, kad Kinijos pirkėjai tiesiog nenori įsigyti prekių iš Lietuvos. Be to, ES sunkiai įtikino Europos įmones pateikti oficialius parodymus apie patiriamą spaudimą.
Nepaisant to, kad, kai kuriais duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją vis dar yra žemesnis nei 2021 m. lygis, stebimas ženklus kilimas, lyginant su visiško žlugimo laikotarpiu 2022 metais. Be to, Lietuvos eksportuotojams apskritai pavyko rasti naujas rinkas, o tai rodo, kad bendra šalies prekyba praktiškai nenukentėjo.
ACI – ES prekybos „bazuka“
Ginčo PPO nutraukimas greičiau yra teisinio proceso sudėtingumo pripažinimas ir noras nevesti bylos į teismą, nei kurios nors šalies pergalė. Tačiau šis epizodas išryškino ekonominės prievartos problemą ir paskatino ES priimti savo priemonę kovai su prievarta (Anti-Coercion Instrument, ACI), kuri iki šiol nebuvo naudojama.
NEWSROOM IN paaiškina, kas tai per priemonė:
ACI, paprasčiau tariant, yra Europos Sąjungos „prekybos bazuka“, sukurta siekiant apsaugoti ES šalis nuo ekonominio bauginimo iš trečiųjų šalių (tokių kaip Kinija ar JAV).
Kaip ji veikia? Įsivaizduokite, kad esate nedidelė ES šalis, o didelė šalis, esanti už ES ribų, bando priversti jus pakeisti savo politiką. Ji gali tai padaryti staiga uždrausdama jūsų prekių importą arba pašalindama jus iš savo muitinės sistemų (kaip tai buvo Lietuvos ir Kinijos atveju). Kai ES šalis patiria ekonominę prievartą, Europos Komisija gali imtis atsakomųjų priemonių – ACI. Tai gali būti: papildomų tarifų agresorės šalies prekėms įvedimas, apribojimas jos įmonių prieigos prie ES rinkos arba net tam tikrų investicijų blokavimas.
Vadinasi, ACI yra teisėtas ES instrumentas, leidžiantis greitai duoti simetrišką arba asimetrišką atsaką į tokį spaudimą.
ACI buvo sukurta ir priimta didele dalimi dėl Lietuvos ir Kinijos krizės 2021 metais. Šis atvejis parodė, kad ES neturėjo pakankamai greitų ir veiksmingų teisinių instrumentų, skirtų atremti neformaliam, bet niokojančiam ekonominiam spaudimui.
Nors ACI egzistuoja, praktiškai ji niekada nebuvo pritaikyta (nepaisant raginimų naudoti ją prieš Kinijos veiksmus ar JAV prekybos muitus). Tai reiškia, kad ES kol kas renkasi diplomatiją, bet galingą teisinį „skydą“ savigynai turi.
