Europos Sąjunga ir Australija baigė derybas – nauja ES ir Australijos sutartis apims laisvąją prekybą, gynybą bei mokslą. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Australijos premjero Anthony Albanese’io suderėtas sandoris itin pragmatiškas. Didėjant pasauliniam nestabilumui, Europa ieško naujų realizavimo rinkų ir nepriklausomų žaliavų šaltinių, o Australija – patikimo karinio bei ekonominio partnerio.
ES ir Australijos sutartis: laisvoji prekyba
Briuselis ir Kanbera sutarė panaikinti muitus beveik visam Europos eksportui – tai sudaro 99 proc. visų prekių. Vien dėl muito mokesčių Europos verslas kasmet sutaupys apie milijardą eurų. Europos Komisijos analitikų vertinimu, per artimiausią dešimtmetį europietiškos produkcijos eksportas į Žaliąjį žemyną turėtų išaugti trečdaliu. Pirmiausia tai išeis į naudą Europos automobilių gamintojams, chemijos pramonei bei pieno produktų tiekėjams. Be to, Australija įsipareigojo griežtai saugoti daugiau nei du tūkstančius europietiškų geografinių nuorodų. Taigi gaminti australiškus prancūziško „Comte“ sūrio, Liubeko marcipano ar airiško viskio atitikmenis naudojant šiuos pavadinimus bus griežtai draudžiama.
Mainais už atvertas rinkas Europa gauna tai, ko šiuo metu labiausiai reikia – nepertraukiamą prieigą prie kritiškai svarbių žaliavų. Australijoje gausu ličio, aliuminio bei mangano. Būtent be šių metalų neįmanoma gaminti elektromobilių, išmaniųjų telefonų, baterijų ar net kai kurių vaistų. Supaprastinta prieiga prie Australijos gamtos turtų tiesiogiai sumažins visišką ES priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių.
Kariniai ryšiai
Greta ekonomikos šalys sustiprino ir karinius ryšius. Pasirašyta saugumo partnerystė įteisina tai, kas anksčiau vyko užkulisiniuose formatuose. Nuo šiol ES ir Australijos kariuomenės bei specialiosios tarnybos oficialiai koordinuos savo veiksmus jūroje, kartu ginsis nuo kibernetinių atakų, kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir bendrai plėtos dirbtinio intelekto technologijas gynybos sektoriui.
Ką tai reiškia praktiškai: ES ir Australijos karo laivai nuo šiol galės legaliai vykdyti bendrą patruliavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, taip užtikrindami prekybos kelių saugumą. Briuselio ir Kanberos specialiosios tarnybos atveria tiesioginį kanalą keistis žvalgybos duomenimis bei apsaugos nuo kibernetinių išpuolių metodikomis. Be kita ko, ES Azijoje įgyja „savą žmogų“ ir karinę atramą, o Australija diversifikuoja savo saugumą, kad nebūtų visiškai priklausoma vien nuo Jungtinių Valstijų.
Mokslinis „Europos horizontas“
Papildant susitarimą, Australija pradės integraciją į programą „Europos horizontas“. Tai – didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų finansavimo fondas, atversiantis kelią abiejų žemynų mokslininkams dirbti prie bendrų projektų.
Kas keičiasi dabar: Australija oficialiai prisijungia prie programos ir tampa asocijuotąja nare, kasmet mokėsiančia įnašus į bendrą ES biudžetą.
Ką tai reiškia praktiškai: Biurokratinė siena griuvo. Australijos institutai, laboratorijos bei technologijų startuoliai galės teikti paraiškas Europos dotacijoms (programai numatyta skirti apie 100 mlrd. eurų) visiškai lygiomis teisėmis su prancūzais, vokiečiais ar italais. Mat dabar jie turės teisę vadovauti projektams, samdyti Europos specialistus ir gauti finansavimą tiesiai iš Briuselio.
Ką šis susitarimas atneš paprastam europiečiui ir ką teks paaukoti?
Žvelgiant į privalumus, paprastiems ES piliečiams nauda gana apčiuopiama. Pirma, prognozuojamas eksporto augimas kurs naujas darbo vietas bei užtikrins atlyginimų stabilumą Europos gamyklose. Antra, ličio ir aliuminio tiekimas iš Australijos stabilizuos elektronikos bei žaliųjų technologijų kainas, taip apsaugodamas pirkėjus nuo staigių kainų šuolių, kuriuos galėtų sukelti dar vienas prekybos karas su Azija. Trečia, susitarimas smarkiai supaprastina darbo migraciją: Europos inžinieriams, tyrėjams ir IT specialistams bus gerokai lengviau gauti darbo vizas ir sudaryti pelningus kontraktus Australijoje. Galiausiai, Europos prekybos centrų lentynose atsiras daugiau prieinamų australiškų prekių – nuo vyno iki mineralų, mat dėl panaikintų muitų šie produktai atpigs.
Tačiau bet koks didelis sandoris turi savo kainą, o šiuo atveju ją veikiausiai sumokės Europos žemdirbiai. Pagrindinė sutarties rizika – smūgis vietos ūkininkams. Nors Briuselis įvedė griežtas kvotas (importo apimčių apribojimus), Europos rinką užplūs kokybiška ir pigesnė australiška jautiena, aviena, ryžiai bei cukrus be jokių muitų. Paprastam didmiesčio pirkėjui tai neabejotinas pliusas, nes konkurencija stabdo maisto kainų augimą. Visgi Europos gyvulių augintojams tai reiškia dalies pajamų praradimą ir sunkią kovą dėl išlikimo. Be rafinuotos ekonominės naudos, susitarimas reikalauja, jog visi tiekimo grandinės dalyviai griežtai laikytųsi ekologinių normų. Perėjimas prie šių „švarių“ standartų neišvengiamai pareikalaus papildomų išlaidų iš Europos smulkiojo bei vidutinio verslo, o tai galiausiai gali nepastebimai atsispindėti kai kurių paslaugų kainose vartotojams.
Kada susitarimas įsigalios?
Susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba, Europos Parlamentas ir Australijos institucijos – tik tuomet jis įsigalios. Jei procesas vyks sklandžiai, patvirtinimas užtruks maždaug nuo metų iki pusantrų.
