Utenos rajone, Samanių kaime, vietos gyventojas aptiko nukritusį Ukrainos droną. Į įvykio vietą atvykę specialiųjų tarnybų pareigūnai nustatė, jog įrenginys gabeno sprogstamąjį užtaisą, tad jį teko neutralizuoti vietoje. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino orlaivio kilmę: „Panašu, jog tai – ukrainietiškas dronas. Šiuo metu aptariamos kelios jo modifikacijos.”
Oficialusis Vilnius kaltinimų Kyjivui nekelia – Generalinė prokuratūra jau pradėjo tyrimą, tačiau jis vykdomas kaip bylos dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje dalis.
Skylėtas dangus: kodėl tyli radarai?
Tiesa, Lietuvos kariuomenės radarai šalies danguje bepiločio apskritai nefiksavo. Šiuo metu NKVC renka orlaivio nuolaužas, siekdamas išsiaiškinti, kaip įrenginys nepastebėtas kirto valstybės sieną. Toks oro gynybos aklumas kelia didelį nerimą tiek gyventojams, tiek šalies valdžiai.
Mat tai toli gražu ne pirmas toks atvejis. Analogiškas incidentas užfiksuotas 2026 m. kovo 23 d. Varėnos rajone. Tuomet ukrainiečių dronas, skridęs atakuoti Primorsko uosto Leningrado srityje, susidūrė su Rusijos radioelektroninės kovos (REK) sistemomis, prarado orientaciją ir iš mažesnio nei 300 metrų aukščio rėžėsi į Lavysos ežero ledą. Tąkart radarai jo taip pat neaptiko.
Ukrainos dronas ir bepiločių epidemija kaimynystėje
Ukrainos bepiločių įskridimai į Baltijos šalių bei Suomijos oro erdvę virsta sistemine problema. Praėjusį savaitgalį Latvijoje oro gynybos pajėgos skelbė pavojų dėl neatpažinto orlaivio prie sienos su Rusija. NATO netgi teko kelti į orą naikintuvus patruliavimui. Gegužės 17-osios naktį Suomijoje kariškiai, reaguodami į vietos gyventojų pranešimus, gaudė bepilotį Pietų Karelijoje.
Priežastis visais atvejais ta pati – Ukraina aktyviai atakuoja Rusijos užnugarį, o rusiškos slopinimo sistemos (REK) išmuša bepiločius iš kurso, paversdamos juos skraidančiu pavojaus šaltiniu kaimyninėms valstybėms.
Nuo fragmentuotos gynybos link bendros sistemos
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažino, jog šiuo metu šalies oro gynyba atrodo „fragmentuota”. Kariuomenė bando skubiai taisyti situaciją. Karinės oro pajėgos gavo nurodymą integruoti visus įsigytus trumpojo nuotolio radarus į bendrą tinklą. Be to, planuojama išbandyti programinę įrangą, sujungiančią radarus su perėmėjais, ir sukurti vieningą apsaugos nuo bepiločių sistemą. Tai ketinama daryti bendradarbiaujant su ukrainiečių ekspertais, netrukus atvyksiančiais į Lietuvą.
NEWSROOM IN primena, jog prieš kelias dienas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė virtinę kategoriškų pareiškimų dėl respublikos oro erdvės suvereniteto. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos teritorija „nebuvo ir nebus naudojama” jokių trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Apie šią poziciją Lietuva jau oficialiai informavo kariaujančių valstybių vadovus bei NATO sąjungininkus.