Europos politikoje ryškėja tektoninis lūžis – jaunimas politikoje vis drąsiau keičia dešimtmečius postuose sėdinčius senbuvius, o juos pakeičia tūkstantmečio bei Z kartų atstovai ir vakarykščiai studentai.
Ilgus metus Europos Sąjungoje vyravo rimtas statistinis disbalansas. Nors jaunimas iki 35 metų sudaro ketvirtadalį ES gyventojų, valdžios kabinetuose jo balsas beveik neskambėjo. Pavyzdžiui, 2022-ųjų duomenimis (2019–2024 m. Europos Parlamento kadencijos metu), iš 705 aktyvių europarlamentarų jaunesnių nei 30 metų tebuvo vos šeši. Tačiau šiandien visos Europos rinkėjai laužo šią tradiciją – jie vis dažniau renkasi naujosios kartos politikus.
Didžiosios politikos ledlaužiai
Valdžios jaunėjimo tendencija aukščiausiu lygiu ėmė ryškėti dar prieš kelerius metus. 2017-aisiais vos 31-erių Sebastianas Kurzas tapo Austrijos kancleriu. Po dvejų metų 34-erių Sanna Marin stojo prie Suomijos vyriausybės vairo, o 28-erių Virginijus Sinkevičius gavo už aplinkosaugą atsakingo eurokomisaro portfelį. Tiesa, už ES ribų – Ukrainoje – tais pačiais 2019 metais vidutinis ministrų kabineto amžius siekė žemynui rekordinius 39 metus. 2024-ųjų sausį šią estafetę perėmė Prancūzija: ministru pirmininku paskirtas 34-erių Gabrielis Attalis. Būtent šie paskyrimai suveikė kaip ledlaužis, mat parodė rinkėjams, jog jaunystė nereiškia neatsakomybės – priešingai, tai trykštantis naujos energijos šaltinis.
Jaunimas politikoje šluoja „patyrusius ūkvedžius“
Paskatintas šių sėkmės istorijų, politinis atsinaujinimas žaibiškai persimetė į savivaldos lygmenį. Tikri rinkimų proveržiai šiuo metu fiksuojami Prancūzijos provincijose. 2026-ųjų kovą 19-metis Ewanas Corinaldesi laimėjo mero rinkimus Rokfor le Peno mieste, aplenkęs kandidatą, šias pareigas ėjusį net 43 metus iš eilės. Tą patį mėnesį Sozės komunos vadovu tapo jo bendraamžis Theo Guigue’as, o Elzase 21-erių studentas Tomas Paulusas sensacingai išstūmė iš kovos tuometinį merą. Kelią jiems pramynė Hugo Biolley – jis pirmą kartą Vinzje meru išrinktas dar 2020-aisiais, būdamas 18 metų, o dabar sėkmingai siekia perrinkimo.
Kitose valstybėse tendencija ne ką mažiau ryški. 2025 metų gegužę Vokietijoje 20-metis Timas Sieperis tapo jauniausiu meru šalies istorijoje – jis stojo prie Ekenroto bendruomenės vairo. Tuo tarpu 33-ejų Janas Rothenbacheris išrinktas solidaus Memingeno vyriausiuoju burmistru. Miunchene vadovauti miestui patikėta 34-erių Dominikui Krausei, tapusiam jauniausiu šio didmiesčio meru nuo 1972-ųjų. Rinkimuose jis įveikė Dieterį Reiterį – buvusį vadovą, Bavarijos sostinę valdžiusį nuo 2014 metų.
Rytų Europa, kurios aktualijas analizuoja newsroomin.eu portalas, taip pat neatsilieka. Dar 2018-aisiais Slovakijos Nitros miestui vadovauti ėmėsi pilietinis aktyvistas Marekas Hattasas, o 2023 metais 31-erių Robertas Duchnevičius laimėjo Vilniaus rajono mero rinkimus Lietuvoje.
Vietoje skrajučių – „TikTok“
Kaipgi studentams pavyksta nugalėti savivaldos veteranus? Paslaptis slypi kardinaliai pasikeitusiame požiūryje. Tradiciniai politikai metų metus kliaujasi įprastais metodais: popierinėmis skrajutėmis, oficialiomis kalbomis ir abstrakčiais pažadais apie „stabilumą“. Tuo tarpu jaunimas savo kampanijas grindžia šviežia vizija bei tiesiogine komunikacija. Užuot daliję laikraščius, jie pasitelkia „TikTok“ ir „Instagram“ platformas. Pavyzdžiui, prancūzas H. Biolley savo žinomumą socialiniuose tinkluose pavertė įrankiu pritraukti investicijas – gimtajame mirštančiame kaime jis atidarė madingą vyno barą ir kepyklėlę. Vokietis T. Sieperis akcentavo paprastą įsitraukimą: ėmė organizuoti meksikietiškus vakarėlius bei vietos šventes, siekdamas išgelbėti bendruomenę nuo virsmo niūriu „miegamuoju rajonu“.
Dėmesys problemoms, kurios rūpi čia ir dabar
Pagrindinis tokių kandidatų ginklas – orientacija į klausimus, kurie gyventojams rūpi čia ir dabar. Tyrimai atskleidžia, jog naujajai kartai ekologija, patogi aplinka bei piliečių teisės rūpi kur kas labiau nei sausi ekonomikos augimo rodikliai. Būtent dėl šios priežasties 2024–2029 metų kadencijos Europos Parlamente atsidūrė tokie veidai kaip 23-ejų klimato aktyvistė iš Austrijos Lena Schilling arba danė Kira Marie Peter-Hansen, pirmąkart išrinkta dar 2019-aisiais vos 21-erių. Beje, ES struktūrose šiuo metu verda nematoma kartų kova. Kol Liuksemburgas deleguoja atstovus, kurių amžiaus vidurkis siekia 62 metus, Malta siunčia komandą, sudarytą iš maždaug 40-mečių politikų.
Žinios kaip priešnuodis skepticizmui
Žinoma, rinkimų metu jauni kandidatai neišvengiamai susiduria su skeptišku požiūriu dėl valdymo patirties stokos. Tačiau jie atrado tam priešnuodį. Užuot teisęsi, naujosios kartos atstovai į debatus žengia idealiai išmanantys savivaldos teisę ir vietos biudžetą. Pasirodo, rinkėjui daug svarbiau prieš save matyti kompetentingą vaikiną ar merginą iš gretimo kiemo, realiai siekiančius pokyčių, nei patyrusį karjeristą, kuris iškart po balsavimo atsiriboja nuo žmonių. Tai, jog daugelis šių jaunųjų merų miestų valdymą sėkmingai derina su studijomis universitetuose, tik dar labiau sustiprina jų, kaip neįtikėtinai darbščių ir modernių lyderių, įvaizdį.
Vietinės dvidešimtmečių merų ir trisdešimtmečių ministrų sėkmės istorijos nebėra atsitiktinumas – tai jau sisteminis signalas. Europos rinkėjas pavargo nuo sąstingio. Tad jei tradicinis politinis elitas atsisakys keistis ir negirdės visuomenės poreikių, jį tiesiog pakeis tie, kuriems po posėdžio savivaldybėje dar reikia spėti parašyti kursinį darbą.
