| Nuotr.: Kevinas Dietschas | „Getty Images“
Šešių didžiausių JAV technologijų bendrovių vadovai rugsėjo 29 d. Baltuosiuose rūmuose pasirašė savanorišką dirbtinio intelekto saugumo susitarimą. Šiame susitikime prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pavedė federalinėms institucijoms pervadinti DI į „superintelektą“ ir pritarė industrijos savireguliacijos modeliui be griežtų valstybės sankcijų.
Keturi korporatyvinės kontrolės lygiai
„Baltųjų rūmų susitarimą dėl superintelekto“ (White House Accord on Super Intelligence) pasirašė „Google“ vadovas Sundaras Pichai, „Anthropic“ lyderis Dario Amodei, „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „OpenAI“ bendraįkūrėjas Gregas Brockmanas ir „xAI“ įkūrėjas Elonas Muskas. Dokumentu įtvirtinama keturių pakopų DI produktų kūrimo priežiūros sistema. Įmonės įsipareigoja diegti vidinius kontrolės mechanizmus, skirti specialias stebėsenos komandas, pasitelkti išorės auditorius ir perduoti pažeidžiamumų šalinimo įgaliojimus nepriklausomam valdybos komitetui.
JAV prezidentas D. Trumpas susitarimą įvardijo kaip „morališkai įpareigojantį“ ir pabrėžė, jog bendra teisėkūros bazė dirbtiniam intelektui šalyje kol kas nebus kuriama. Įmonės pačios vykdys savikontrolę, reguliariai rinkdamosi bendrų standartų rengimui, o realios žalos atveju tyrimų imsis Teisingumo departamentas ir FTB.
Kas slypi už dirbtinio intelekto bendrovių pakto
Šis susitarimas, pasirašytas pačiuose Baltuosiuose rūmuose, formaliai tapo atsaku į Samo Altmano ir D. Amodei raginimus pažaboti DI plėtrą. Tačiau realybėje formuojasi savireguliacijos klubas su akivaizdžiais sektoriaus kartelio bruožais. Pakto sąlygos itin naudingos technologijų milžinėms, mat taisykles dabar nustatys jos pačios. Kurdamos itin sudėtingus saugumo reikalavimus (keturi priežiūros lygiai, specializuotos komandos, išorės auditai), jos stato aukštą patekimo į rinką barjerą naujiems startuoliams, kurie tiesiog neturės tam reikalingų lėšų. Be to, savanoriška savikontrolė apsaugo įmones nuo griežto valstybinio reguliavimo, tokio kaip europinis DI aktas.
Ekspertai įžvelgia ir platesnę viešųjų ryšių strategiją, kuria siekiama kelti savo produktų vertę. Technologijų gigantai investuotojams siunčia aiškią žinią: mūsų technologija tokia galinga, jog net patys esame priversti ją stabdyti, o Jungtinės Tautos dėl to šaukia skubius posėdžius.
Nepaisydami kolosalių nuostolių, kūrėjai planuoja žengti į biržą (IPO). Tiesa, pagrindinių bendrovių finansiniai rezultatai skiriasi. 2025 m. „OpenAI“ grynasis nuostolis siekė 38,5 mlrd. dolerių, o pajamos – 13,07 mlrd. dolerių. „Anthropic“ nuostoliai sudarė 42 mlrd. dolerių, gavus apie 4,6 mlrd. dolerių pajamų. Investuotojai šių rodiklių kol kas nelaiko kritiniais: agentūros „Reuters“ duomenimis, „Anthropic“ ruošiasi pirminiam viešam akcijų siūlymui siekdama daugiau nei 2 trln. dolerių vertinimo, o „OpenAI“ atidėjo savo IPO ir pritraukia dar 30 mlrd. dolerių iš privačių investuotojų, vertinant įmonę 1,4 trln. dolerių.
Didelė šių milijardinių nuostolių dalis (maždaug po 34 mlrd. dolerių kiekvienoje įmonėje) egzistuoja tik popieriuje. Faktiškai tai – ne kas kita, kaip jų žadamo spartaus augimo kaina. Ankstyvuoju etapu investuotojai (pavyzdžiui, „Microsoft“ ar „Amazon“) suteikė bendrovėms kapitalo arba prieigą prie debesijos serverių. Mainais jie gavo įsipareigojimus, kurie ateityje, įmonėms žengus į biržą, virs akcijomis. Kuo brangesnės ir sėkmingesnės tampa „OpenAI“ bei „Anthropic“, tuo didesnė bus šių susitarimų vertė.
Naujasis savanoriškas susitarimas tiesiogiai gina DI gigantų finansinius interesus: jis mažina reguliacinę riziką ir spartina būtent jų infrastruktūros plėtrą. Pašaliniams žaidėjams durys į šį klubą greičiausiai liks užvertos.
