Pasaulio ekonomikos forume Davose skambėjo pareiškimai, kuriuos be užuolankų galima vadinti epitafija „taisyklėmis grįstam pasauliui“. Prancūzijos, Kanados ir Europos Sąjungos lyderiai sutaria dėl vieno: ankstesnis pasaulinis susitarimas mirė. Europiečiai ragina statyti naują tvirtovę, tuo tarpu kiti renkasi lankstaus išgyvenimo kelią.
Bendroji diagnozė: iliuzijų neliko
Jei anksčiau Vakarų lyderiai dar bandydavo švelninti retoriką, tai 2026-aisiais diplomatinis mandagumas nustumtas į šalį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados premjeras Markas Carney situaciją įvertino itin griežtai. Globalizacijos „medaus mėnuo“ – oficialiai baigtas.
E. Macronas konstatavo, kad pasaulis įžengė į „nestabilumo laikotarpį“, kuriam būdingas rekordinis karų skaičius ir autokratijų metamas tiesioginis iššūkis demokratijoms. M. Carney žengė dar toliau, faktiškai paskelbdamas tarptautinės tvarkos mirtį: „Šis susitarimas daugiau nebeveikia“.
Prie šio choro prisijungė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jos verdiktas negailestingas: pasaulis pasikeitė negrįžtamai, o nostalgija senajai tvarkai – beprasmė. Europai gyvybiškai būtina „nauja nepriklausomybės forma“, ir veikti privalu nedelsiant.
E. Macronas ir U. von der Leyen: „Europos tvirtovės“ brėžiniai
Čia prasideda įdomioji dalis. Jei E. Macronas kalbėjo kaip naujos, stiprios Europos ideologas, tai U. von der Leyen pateikė konkretų šios tvirtovės statybos planą. Tai didžiosios galios strategija, rodanti, kad ji nėra pasirengusi susitaikyti su įtakos praradimu.
Sąlyginė E. Macrono vizija atrodo taip: Europa yra įsprausta tarp agresyvių autokratijų ir JAV bei Kinijos konkurencijos girnų. Mūsų atsakymas – strateginė autonomija, valstybės dirigavimas ekonomikai ir ekonominis nacionalizmas. Trijulė „apsauga, supaprastinimas, investicijos“ reiškia, kad valstybė privalo ginti rinką ir lieti milijardus į strateginius sektorius. U. von der Leyen, pritardama šiai minčiai, pabrėžia, kad Briuselis jau įgyvendina šį planą, ir išskiria tris esmines kryptis:
☛ Prekybinė plėtra: Europa siekia įsitvirtinti augančiose rinkose. U. von der Leyen patvirtino istorinio susitarimo su „Mercosur“ pasirašymą ir anonsavo „visų sandorių motiną“ – sutartį su Indija. Tai bandymas sukurti savąją ekonominės įtakos sferą.
☛ Vidaus mobilizacija („EU Inc.“): Norint konkuruoti su milžinais, Europai reikia realios bendrosios rinkos. Siūloma sukurti „28-ąjį režimą“ – vieningą įmonių struktūrą visai ES, leidžiančią verslą užregistruoti vos per 48 valandas. Tai tiesioginis atsakas į E. Macrono raginimą „supaprastinti“. Be to, kuriamas kapitalo rinkų ir energetikos sąjungos, siekiant nepriklausomybės nuo išorinių sukrėtimų.
☛ Karo ekonomika: Gynyba tampa prioritetu. Išlaidos auga iki 800 mlrd. eurų, Europa rengia savo saugumo strategiją, apimančią investicijas į Grenlandiją ir nuosavo ledlaužių laivyno kūrimą. Briuselis pasirengęs duoti griežtą atkirtį net sąjungininkams, jei kalbama apie tarifus ir saugumą.
M. Carney: vidutinės galios realizmas
Šios europinės mobilizacijos fone Kanados pozicija atrodo kitaip. Markas Carney į pasaulį žvelgia iš „vidutinės galios“ perspektyvos, suprasdamas, kad negali diktuoti globalių taisyklių.
M. Carney atvirai atmeta praeities „naivų daugiašališkumą“ ir ateitį sieja su „vertybiniu realizmu“. Užuot bandžiusi gelbėti nebeveikiančias globalias institucijas, Kanada veiks tikslingai, kurdama lanksčias situacines koalicijas su tais partneriais, kurių interesai sutampa „čia ir dabar“.
Tai atsisveikinimas su globaliu idealizmu vardan griežto pragmatizmo. Kanada siunčia signalą: mes nebesitikime senojo saugumo skėčio, mes manevruosime ir sudarinėsime sandorius, kad išgyventume plėšrūnų pasaulyje.
Trys naujosios realybės balsai
Apibendrinant, „Davose-2026“ išvydome tris besiadaptuojančių Vakarų veidus:
- E. Macronas: „Pasaulis griūva! Privalome susitelkti ir pastatyti galingą Europos tvirtovę!“
- U. von der Leyen: „Štai tvirtovės brėžiniai: bendroji rinka, karo ekonomika ir prekybinė plėtra. Statybas pradedame nedelsiant ir esame pasirengę gintis.“
- M. Carney: „Senasis pasaulis žlugo. Tvirtoves statyti vėlu ir brangu. Mes būsime lankstūs, manevruosime ir ieškosime naudos ten, kur tai įmanoma.“
Visi lyderiai teisūs savo diagnozėse. Tačiau jų strategijos rodo, kad vieningų Vakarų daugiau nebėra. Yra skirtingo svorio žaidėjai, kurių kiekvienas renkasi savąjį išgyvenimo kelią globalaus chaoso epochoje.
