Pirmadienį, 2026 m. kovo 2 d., Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė istorinį pareiškimą apie šalies branduolinės doktrinos pokyčius. Paryžius ne tik didina kovinių galvučių skaičių, bet ir pirmą kartą prisiima saugumo garanto vaidmenį aštuonioms Europos valstybėms, pristatydamas „išplėstinio atgrasymo“ (extended deterrence) koncepciją. Sprendimą iš esmės peržiūrėti saugumo politiką nulėmė didelio masto karas Ukrainoje, naujos ginklavimosi varžybos ir griūvantys tarptautiniai susitarimai.
Nauja branduolinė doktrina: pagrindiniai akcentai
Prancūzijos vadovai tradiciškai kartą per kadenciją kreipiasi į tautą dėl branduolinio atgrasymo. Visgi 2026-ųjų pranešimas tapo ne eiliniu protokoliniu įvykiu, o griežtos jėgos politikos deklaracija. Eliziejaus rūmai priėmė tris strateginius sprendimus:
- Arsenalo plėtra ir „strateginis neapibrėžtumas“. E. Macronas davė tiesioginį įsakymą didinti branduolinių galvučių skaičių. Maža to, Prancūzija nuo šiol viešai neskelbs tikslių arsenalo duomenų. Tikslas – tapti kuo sunkiau prognozuojamu varžovu potencialių agresorių akyse.
- Didelio masto modernizacija. Paryžius orientuojasi ne tik į kiekybę, bet ir į kokybę. Prezidentas anonsavo naujo raketų komplekso „Nugalėtojas“ („L’Invincible“) įvedimą į rikiuotę (jau 2026 m.), povandeninių laivų apginklavimą M51.3 raketomis su naujomis galvutėmis bei strateginių hipergarsinių raketų kūrimo programos startą.
- Europos skydas („Išplėstinis atgrasymas“). Tai – svarbiausias politinis lūžis. E. Macronas pareiškė, jog Prancūzijos saugumo interesai neapsiriboja jos sienomis, ir pasiūlė Europos šalims vienyti strategines pajėgas. Šiam žingsniui jau pritarė aštuonios valstybės: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija.
Kodėl E. Macronas „išskleidė skėtį“ būtent dabar?
Prancūzijos lyderio retorika kardinaliai skiriasi nuo 2020-ųjų, kai jis ragino Europą plėtoti dialogą su Maskva. Eliziejaus rūmai aiškina, jog naująją viziją padiktavo žiauri pastarųjų metų realybė. Pasaulis tapo nestabilus, o „tarptautinių taisyklių laukas virto griuvėsiais“.
Sprendimą didinti arsenalą išprovokavo trys globalūs veiksniai:
- Rusijos agresija ir branduolinis šantažas. E. Macronas tiesiai įvardijo, jog Maskva vykdo lėtą ir žiaurų karą Europoje, prisidengdama „branduoliniu šešėliu“. Lemiamu postūmiu Paryžiui tapo Kremliaus kuriamos naujos hipergarsinės raketos („Orešnik“), branduolinės torpedos, planai dislokuoti ginklus kosmose bei dar 2024 m. rudenį pakeista Rusijos branduolinė doktrina, sumažinusi atominio ginklo panaudojimo slenkstį.
- Beprecedentis Kinijos ginklavimasis. Pekinas gamina ginklus greičiau nei bet kuri kita pasaulio valstybė, sparčiai mažindamas atsilikimą nuo JAV. Pasak E. Macrono, bet koks konfliktas Tolimuosiuose Rytuose neišvengiamai smogtų ir Europai.
- Nauji geopolitiniai aljansai. Prezidentas pabrėžė, kad grėsmių nebegalima vertinti izoliuotai. Šiaurės Korėjos karinė pagalba kare prieš Ukrainą, Maskvos priklausomybė nuo Pekino ir nestabilumas Artimuosiuose Rytuose (įskaitant Irano branduolinę programą) susiliejo į vieną grėsmių mazgą prie Europos sienų.
Kodėl tai gyvybiškai svarbu visiems europiečiams?
E. Macrono pareiškimas keičia žemyno saugumo architektūrą. Dešimtmečius Europa pasikliovė išskirtinai JAV „branduoliniu skėčiu“ NATO rėmuose. Tuo metu Prancūzija (po „Brexit“ likusi vienintele branduoline valstybe ES) savo arsenalą laikė tik nuosavų sienų gynybai.
Dabar ši paradigma sugriauta. E. Macronas pabrėžė, jog prancūzų iniciatyva ne keičia, o papildo amerikiečių garantijas. Visgi Berlynui, Varšuvai, Stokholmui ir kitoms sostinėms tai – svarbus „draudimo polisas“. Matant vis didesnį JAV dėmesį Azijai (bei operacijoms Artimuosiuose Rytuose, apie kurias rašėme anksčiau), Europa įgyja nuosavą, nepriklausomą strateginio atgrasymo centrą.
Kaip reziumavo Prancūzijos prezidentas: „Norint būti laisvam, reikia kelti baimę. Mūsų šalis turi šį išskirtinį ginklą – branduolinį, ir paverčia jį savo saugumo pamatu.“ Nuo šiol šis saugumo pamatas tampa atrama ir pusei Europos.
