Europos Sąjunga (ES) brėžia brūkšnį: naujasis Pramonės spartinimo aktas rodo, kad Bendrija atsisveikina su absoliučios laisvosios rinkos idealais. Europos Komisija (EK) pristatė šį dokumentą (Industrial Accelerator Act, arba IAA) – didelio masto planą, skirtą vietos gamintojams apsaugoti. Ilgą laiką tabu laikytas protekcionizmas tampa oficialia Bendrijos doktrina. Briuselis aiškiai signalizuoja: mokesčių mokėtojų pinigai ir valstybės subsidijos pirmiausia turi dirbti vietos ekonomikai, o trečiųjų šalių verslui prieiga prie europinių lėšų bus griežtai ribojama.
Prancūzijos lokomotyvas ir M. Draghio palaiminimas
Pagrindine šio radikalaus posūkio architekte ir varomąja jėga laikoma Prancūzija. Šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas jau ne vienerius metus reikalavo, kad Europa priimtų amerikietiškų protekcionistinių įstatymų atitikmenis. Dabar jo bendražygis, už pramonės strategiją atsakingas eurokomisaras Stéphane’as Séjourné, įtvirtino koncepciją „Pirk europietišką“ („Buy European“). Dar prieš porą metų Briuselio biurokratai tokią idėją būtų pavadinę visiška erezija.
Visgi Paryžiaus ambicijos būtų likusios tik lokaliomis iniciatyvomis be solidaus teorinio pagrindo. Jį suteikė buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghis, 2024-aisiais paskelbęs ataskaitą apie prarandamą Europos konkurencingumą. Šis dokumentas tapo geležiniu argumentu: Senasis žemynas pralaimi lenktynes, tad būtinos radikalios apsaugos priemonės. Prie to prisidėjo ir Vašingtonas – JAV Infliacijos mažinimo aktas (Inflation Reduction Act) milžiniškomis subsidijomis ėmė tiesiog siurbti verslą iš Europos už Atlanto. Įsprausti tarp amerikietiško finansinio magneto ir pigaus kiniško importo, laisvosios prekybos šalininkai tiesiog nebeturėjo argumentų priešintis prancūziškam protekcionizmui.
ES skilimas ir Vokietijos nerimas
Už skambių lozungų slypi aštrus vidinis susiskaldymas. Į eksportą orientuotos valstybės, visų pirma Vokietija, naująsias priemones vertina itin atsargiai. Vokiškas ekonomikos modelis dešimtmečius rėmėsi pasauline laisvąja prekyba. Berlynas pragmatiškai baiminasi atsakomųjų Pekino veiksmų, puikiai suprasdamas, jog būtent vokiečių automobilių pramonė ir staklių gamintojai pirmieji pajustų Kinijos sankcijų kirtį. S. Séjourné teko dėti milžiniškas pastangas, kad palaužtų kaimynų pasipriešinimą ir įtikintų juos statyti šias protekcionistines sienas.
Pramonės spartinimo aktas ir griežtos taisyklės
Naujasis aktas iš esmės keičia valstybinių užsakymų, kurių vertė siekia apie 2 trln. eurų, skirstymo taisykles. Nuo šiol į šiuos pinigus galės pretenduoti tik tos bendrovės, kurios gamina produkciją ES viduje arba naudoja vietines žaliavas. Reikalavimai – itin griežti. Pavyzdžiui, kad elektromobilis patektų į subsidijavimo programas, bent 70 proc. jo komponentų turi būti pagaminti Europoje, įskaitant ir čia pagamintą bateriją. Statybų bendrovės, vykdančios valstybinius užsakymus, bus įpareigotos pirkti tik vietinį cementą ir aliuminį. Metalurgams pavyko išsisukti lengviau – reikalavimo naudoti tik europietišką plieną tekste neliko, apsiribota tik mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios gamybos sąlyga.
Atskiras smūgis nukreiptas prieš Kinijos ekspansiją. Stambioms užsienio investicijoms (nuo 100 mln. eurų) strateginėse srityse, tokiose kaip akumuliatorių ar saulės elementų gamyba, taikomos griežtos sąlygos. Užsieniečiams bus draudžiama valdyti daugiau nei 49 proc. akcijų, jie privalės įdarbinti bent pusę vietos darbuotojų ir perduoti technologijas bei licencijas europiečiams.
Ultimatumas PPO partneriams
Eiliniams europiečiams tai signalizuoja pokyčius: darbo vietų išsaugojimas žemyne tampa svarbesnis už galutinio produkto pigumą. Klausimas, kuriuos užsieniečius įsileisti į rinką, sukėlė karščiausias diskusijas. Prancūzija reikalavo uždaryti duris į viešuosius pirkimus visoms ne ES šalims. Visgi pasiektas kompromisas lankstesnis: į „patikimų partnerių“ sąrašą įtraukta apie 40 valstybių, turinčių laisvosios prekybos sutartis su ES arba pasirašiusių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartį dėl viešųjų pirkimų. Tai atveria kelius Turkijai, Jungtinei Karalystei, Kanadai, JAV ir kitoms sutartį pasirašiusioms šalims. Kinija šiame sąraše griežtai nepageidaujama.
Tačiau PPO partneriams džiūgauti dar anksti. Briuselis skelbia ultimatumą – reikalaujama veidrodinio priėjimo. Europos Komisija atliks užsienio įstatymų auditą: jei paaiškės, kad JAV ar Kanada neįsileidžia europiečių į savo viešuosius pirkimus, ES nedvejodama išbrauks jas iš patikimų partnerių sąrašo. Prekyba galutinai tampa dvipusio eismo gatve, kurioje išlieka tik pragmatiškiausieji.
