Prancūzų žurnalas „LʼExpress” paskelbė pirmąjį istorijoje Europos žvalgybos reitingą, kuris atskleidė gilų atotrūkį tarp resmios valstybių diplomatinės įtakos ir tikrosios jų galios nematomame kare. Tyrimas remiasi konfidencialia 60 esamų bei buvusių žvalgybos vadovų iš 25 šalių, įskaitant JAV, apklausa.
Esminiu tyrimo atradimu tapo pasikeitęs Europos žvalgybos bendruomenės dėmesio centras. Šiandien viršenybė teikiama nebe kabinetinei analitikai, o agresyviam darbui lauko sąlygomis, kibernetinėms operacijoms bei pasirengimui rizikuoti.
Europos žvalgybos reitingas: geriausios tarnybos
- Reitingo nugalėtoja tapo Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnyba MI6, surinkusi 251 balą. Ekspertų vertinimu, britai demonstruoja išskirtinį gebėjimą žaisti ilgalaikį žaidimą, infiltruoti agentus į aukščiausius Rusijos, Kinijos, Irano bei Turkijos valdžios sluoksnius ir sėkmingai taikyti dar „Didžiojo žaidimo” epochą siekiančius metodus.
- Prancūzija (DGSE – antroji vieta, 169 balai): tai vienintelė kontinentinės Europos tarnyba, turinti viso ciklo pajėgumus – nuo pasaulinio masto techninio sekimo iki kovinio sparno, gebančio vykdyti tikslines specialiąsias operacijas užsienyje.
- Nyderlandai (AIVD / MIVD – trečioji vieta, 97 balai): bronzą šaliai garantavo išskirtinė kibernetinė žvalgyba bei stiprūs pajėgumai kovos su terorizmu srityje. Tiesa, žurnalistai išsiaiškino, jog 2022 metų vasario išvakarėse ši tarnyba neigė Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą tikimybę.
- Ukraina (SBU / GUR – ketvirtoji vieta, 77 balai): šalis pademonstravo fenomenalų šuolį, tiesioginio karo sąlygomis pritaikiusi vadinamąją „mosadizacijos” taktiką – sudėtingas diversijas, tikslinius likvidavimus bei nestandartines operacijas (pavyzdžiui, „Voratinklis”). Visgi atsargos karininkai iš Europos įžvelgia ir silpnąją vietą: Ukrainos tarnybos iki šiol nėra visiškai atsikračiusios sovietinio KGB paveldo su jam būdingu klaniniu mąstymu vadovybės struktūrose.
- Vokietija (BND – penktoji vieta, 62 balai) užbaigia lyderių penketuką, tačiau sulaukė griežtos kritikos. Profesinėje bendruomenėje vokiečių tarnyba ironiškai vadinama „analitikos centru”, kurį varžo biurokratija bei teisiniai suvaržymai dirbti lauko sąlygomis.
NB8 grupėje ir Lenkijoje išryškėjo didžiuliai kontrastai
Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8) bei Lenkija bendrai demonstruoja itin stiprią specializaciją Rusijos kryptimi, tačiau pačioje grupėje išryškėjo milžiniški skirtumai.
Iki 2022 metų vyravo nuomonė, jog Baltijos šalys – pagrindinės Rusijos ekspertės Europoje, matančios šią šalį kiaurai. Vis dėlto karas Ukrainoje atskleidė, jog Baltijos šalių analitika dažnai rėmėsi ne išskirtiniais slaptais duomenimis iš pačios Rusijos, o atviraisiais šaltiniais bei bendra politine laikysena. Jos neturėjo tikslios informacijos apie Rusijos karinės pramonės išteklius, todėl klaidingai prognozavo raketų stygių jau 2023 metų pabaigoje ir neįvertino sovietinės artilerijos atsargų. Šis niuansas būdingas ne tik Baltijos šalims – jis atspindi atotrūkį tarp skambių regiono atstovų pareiškimų ir tikrojo jų karinės-strateginės analizės gylio.
Lietuvos žvalgybos institucijos dėl savo žinių apie organizuoto nusikalstamumo tinklus atsidūrė 18-oje vietoje (8 balai), o Latvijos – 21-oje vietoje (sugeneravusios vos vieną balą). Tuo tarpu Estijos specialiosios tarnybos išsikovojo net aštuntąją vietą (27 balai), aplenkdamos ne tik kaimynes, bet ir daugelį gerokai didesnių valstybių. Prie estų sėkmės žvalgybos pasaulyje prisideda pažangios technologijos (OSINT, kibernetinė žvalgyba) bei itin efektyvus saugumo policijos (KAPO) darbas gaudant Rusijos agentus.
(Portalas „NEWSROOM IN” pastebi, jog aukštas Estijos specialiųjų tarnybų bei teisėsaugos technologinis lygis ne kartą kurstė skandalus ir sulaukė tiek vietos žmogaus teisių gynėjų, tiek Europos teismų kritikos dėl pažeidžiamos pusiausvyros tarp saugumo užtikrinimo ir teisės į privatų gyvenimą, įskaitant neteisėtą prieigą prie asmeninių susirašinėjimų, skambučių bei metaduomenų).
Švedija užėmė šeštąją vietą (40 balų) – ji pripažinta stipriausia Skandinavijos žvalgybos jėga, turinčia galingus kosminės bei aviacinės žvalgybos pajėgumus, įskaitant NATO naudojamą „GlobalEye” platformą.
Lenkija liko devintoje vietoje (22 balai). Šalis įvertinta už itin aukštą operatyvinį ir logistinį efektyvumą: lenkų saugumo tarnyba (ABW) įsteigė nenutrūkstamai veikiantį saugų ginklų tiekimo bei duomenų mainų su Ukraina centrą. „Lenkija – viena iš tų šalių, kur specialiosios tarnybos naudojamos politiniams tikslams”, – leidiniui „L’Express” nurodė Europos žvalgybos atstovas. – „Tai skatina partnerius išlaikyti tam tikrą santūrumą.”
Europos autsaideriai
Didžiausiomis Europos žvalgybos bendruomenės antirekordininkėmis, dėl kritinio nepotizmo lygio, politizavimo bei nekompetencijos nesurinkusiomis nė vieno balo, tapo trys žemyno valstybės:
- Slovakija (SIS): pripažinta prasčiausia Europos žvalgybos tarnyba. Premjeras Robertas Fico šią žinybą visiškai politizavo, o jos direktorius Pavolas Gašparas pagarsėjo skandalingomis avarijomis mūvėdamas paplūdimio šlepetes bei šeimos nariams iškeltomis baudžiamosiomis bylomis. Dėl šių priežasčių NATO partneriai izoliavo Slovakiją nuo bendrų žvalgybos mainų.
- Vengrija: premjeras Viktoras Orbanas per 16 valdymo metų saugumo struktūras pavertė asmeniniu įrankiu, skirtu sekti politinius oponentus, žurnalistus ir Europos institucijas. Dėl išskirtinio Budapešto palankumo Kremlinui sąjungininkai šalį laiko „zuikiu” (angl. free rider), dėl kurio nuolat nuteka informacija.
- Bulgarija: nukentėjo nuo gilaus oligarchinių klanų įsiskverbimo (ryškus to pavyzdys – skandalingas žiniasklaidos magnato Deliano Peevskio paskyrimas kontržvalgybos tarnybos DANS vadovu 2013 metais). Šios šalies tarnybos laikomos visiškai pažeidžiamomis Rusijos hibridinei įtakai.
Pilnas Europos žvalgybų reitingas
Kad ir kaip būtų, žurnalo „L’Express” paskelbtas reitingas labiau atspindi tarnybų reputaciją, prekės ženklą bei tarptautinį prestižą, o ne jų operatyvinį efektyvumą. Geopolitikos ir šnipinėjimo pasaulyje įvaizdis neretai reiškia daugiau nei realūs darbai.
Be to, vertinime visiškai neatsižvelgiama į tai, kiek kainuoja kiekvienas pelnytas balas. Pirmąją vietą užėmusi britų MI6 remiasi šimtmetėmis „Didžiojo žaidimo” tradicijomis, populiariosios kultūros sukurta aureole bei milijardiniais biudžetais. Tuo tarpu Šiaurės Europos šalių ar Estijos žvalgybos disponuoja nepalyginti mažesniais finansais, tačiau sugeba išsikovoti aukštas pozicijas dėl tikslaus efektyvumo ir specializacijos konkrečiose nišose.
