Šiaurės Afrikoje esantys Ispanijos eksklavai Seuta ir Melilija susidūrė su beprecedenčiu spaudimu – tai didžiausia Ispanijos migrantų krizė per pastaruosius metus. Vien per parą Seutos sieną neteisėtai kirto apie 49 tūkst. žmonių – jie įveikė šešių metrų aukščio užtvaras arba pakrantę pasiekė plaukte. Šis masinis sienos šturmas išprovokavo gilų diplomatinį konfliktą tarp Madrido ir kitų Europos šalių.
Portalas NEWSROOM IN surinko visą šiuo metu žinomą informaciją apie įvykius prie Ispanijos sienos.
Krizės chronologija: kaip klostėsi įvykiai 2026 metų liepą
- Padėtis Seutoje ir Melilijoje pradėjo kaisti liepos 13 dieną, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo iš esmės apribota vadinamojo skubaus migrantų grąžinimo (skubios deportacijos be teisinių procedūrų) praktika. Netrukus po to į Maroko pasienio miestus ėmė plūsti tūkstančiai žmonių iš paties Maroko ir Užsachario Afrikos šalių.
- Liepos 15–28 d.: į Seutą plaukte kasdien patenka šimtai migrantų. Iki liepos 28 d. laikinojo apgyvendinimo centrai (CETI) praneša apie šimtaprocentinį užimtumą, žmonės pradeda nakvoti gatvėse.
- Liepos 29 d. (trečiadienis): šimtai migrantų vienu metu šoka į vandenį netoli Fnideko miesto, bandydami apiplaukti bangolaužius. Pakrančių apsauga jūroje randa pirmąsias aukas.
- Liepos 30 d.: migrantai masiškai šturmuoja sausumos užtvaras. Seutos valdžia reikalauja, kad Madridas pasitelktų kariuomenę. Krizė persimeta į Meliliją – čia uždaromas Beni Enzaro pasienio kontrolės punktas.
- Liepos 31 d. (penktadienis, šis momentas): Ispanijos vidaus reikalų ministerija sienos apsaugai pasitelkia kariuomenės dalinius ir laivus. Oficialiais duomenimis, per parą užregistruota 49 tūkst. sienos kirtimo atvejų, mažiausiai 18–19 žmonių žuvo. Į Seutą skubiai atvyksta šalies premjeras Pedro Sanchezas. Pasak jo, šiai krizei įveikti reikia „atsakomybės ir bendrų sprendimų” su tarptautiniais partneriais, o ne vienašališkų ES kaimynių sankcijų.
- Marokas operatyviai užmezgė kontaktą su Madridu ir sutiko nedelsdamas priimti atgal pilnamečius migrantus, kurie prasiyrė pro Seutos sausumos vartus. Ispanijos kariai pasienio ruože Maroko pareigūnams jau pradėjo perduoti šimtus sulaikytųjų.
Prancūzija ir Italija uždaro sienas: skilimas Europoje
Ispanijos sieną šturmuojančių tūkstančių migrantų nuotraukos ir vaizdo įrašai sulaukė griežtos reakcijos Romoje bei Paryžiuje ir privertė suabejoti pamatiniu laisvos Europos principu – judėjimo laisve.
Italijos premjerė Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani šiuos įvykius pavadino tiesiogine grėsme visos Europos saugumui. Roma paragino apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti Šengeno sutarties galiojimą Ispanijos atžvilgiu. Italijos valdžia atvirai kritikuoja Madridą dėl ketinimų legalizuoti per 500 tūkst. migrantų – pasak jos, tokie žingsniai tik skatina prekeivių žmonėmis veiklą.
Nelaukdama bendrų Europos sprendimų, Prancūzija nedelsdama sugriežtino kontrolę pasienyje su Ispanija ir apribojo tranzito srautus.
Italijos poziciją, jog būtina imtis griežtų priemonių migracijos maršrutams blokuoti, palaikė ir Suomija, o tai dar labiau padidino Madrido diplomatinę izoliaciją. Reaguodama į tai, Ispanijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Italijos ambasadorių ir apkaltino Romą demagogija.
Ispanijos migrantų krizė: priežasčių analizė ir padėtis
Kas paskatino migrantų srautus
Anksčiau priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas uždrausti skubias deportacijas tapo signalu tarptautiniams prekeivių žmonėmis tinklams. Potencialūs migrantai jame įžvelgė garantuotą „teisinį langą”, leidžiantį likti ES tol, kol bus atliekamos teisinės procedūros. Šie pokyčiai sutapo su pakitusia migracijos srautų logistika. Europos Sąjungai 2022–2024 m. sustiprinus jūrų patruliavimą Viduržemio jūroje, pagrindiniai srautai nukrypo į Seutos ir Melilijos sausumos užtvaras bei pakrantės bangolaužius, kur tvorą įmanoma tiesiog pralaužti.
Perkrauta infrastruktūra ir tragiški padariniai
Galiausiai 2026 metų liepos 29 dieną Seutos autonominio miesto vadovas Juanas Jesusas Vivasas pranešė, jog nepilnamečių pabėgėlių įstaigos yra perpildytos net 1 600 proc., o aplink oficialius centrus dygsta stichiškos stovyklos. Dėl pavojingo maršruto jūra mažiausiai 18–19 žmonių nuskendo.
Migrantų srauto demografinis portretas
Vaizdo medžiaga iš įvykio vietos ir oficiali statistika rodo, jog didžiąją dalį neteisėtų migrantų Seutoje ir Melilijoje sudaro jauni vyrai bei nelydimi nepilnamečiai. Tai aiškinama nepilnamečiams taikomų teisės aktų (MENA) specifika. Pagal minėtus teismo nustatytus apribojimus, atsidūrę Ispanijos teritorijoje, nepilnamečiai jaunuoliai garantuotai gauna valstybės globą ir apsaugą nuo išsiuntimo iš šalies.
Būtent nepilnamečius Afrikos šeimos dažnai naudoja kaip tam tikrą „inkarą”. Jaunų vyrų užduotis – įsitvirtinti ES, susirasti darbą, siųsti pinigus į tėvynę, o vėliau, pasinaudojant šeimos susijungimo programomis, pabandyti legalizuoti ir kitus jos narius.
ES ir NATO pozicija
Europos Sąjunga oficialiai laiko sienos šturmą grėsme savo išorės sienoms. Už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris pasiūlė Ispanijai nedelsiant pasitelkti agentūros „Frontex” pajėgas. Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas Manfredas Weberis paragino skubiai įgyvendinti Naująjį ES migracijos paktą. Visgi, nepaisant Europos Komisijos pasirengimo suteikti finansinę ir techninę pagalbą, gilus Europos valstybių nesutarimas dėl migrantų priėmimo tik dar labiau išryškėjo.
Kodėl NATO lieka nuošalyje, nors Ispanija – Aljanso narė? Pagal Vašingtono sutartį, 5-asis kolektyvinės gynybos straipsnis taikomas tik šalių narių teritorijoms Europoje, Šiaurės Amerikoje bei saloms Šiaurės Atlanto regione į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Seuta ir Melilija į šį geografinį apibrėžimą nepatenka.
Anksčiau Ispanija bandė įtraukti šiuos eksklavus į NATO „pietinio flango” saugumo skydą, tačiau sąjungininkai vengia prisiimti tiesioginius įsipareigojimus, kad nebūtų įtraukti į Madrido ir Maroko teritorinį ginčą. Aljanso požiūriu, tai – hibridinė arba humanitarinė krizė, o ne tiesioginis karinis užpuolimas. Tad visa migracijos srauto sulaikymo našta šiuo etapu tenka pačiai Ispanijai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex”.