Europos Komisija išsiuntė virtinę įspėjimų valstybių narių vyriausybėms, ragindama skubiai telkti išteklius, mat plataus masto konfliktas Artimuosiuose Rytuose neišvengiamai atsiliepia Europai. Briuselio atstovai atvirai pripažįsta, jog žemynas tapo pažeidžiamas iškart dviejuose – fizinio saugumo ir ekonominio stabilumo – frontuose.
Europos Komisija: grėsmė infrastruktūrai ir sienų saugumui
Už vidaus saugumą atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris ES šalių vidaus reikalų ministrams išsiuntė neviešą laišką, praneša leidinys „Euractiv“. Dokumente akcentuojama, jog nacionalinės vyriausybės neužtikrina tinkamos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos. Būtent energetikos tinklai ir finansų įstaigos šiuo metu neva tapo lengvais taikiniais galimoms atakoms.
Politikas reikalauja griežtai laikytis 2022 m. priimtos ES direktyvos dėl nacionalinių objektų apsaugos ir ragina nedelsiant užlopyti bet kokias sienų saugumo spragas. Ypatingas dėmesys skiriamas naujos ES atvykimo ir išvykimo sistemos (EES), registruojančios keliautojų biometrinius duomenis, paleidimui. Ši sistema privalo veikti nepriekaištingai, siekiant užkirsti kelią teroristų prasiskverbimui bei „užsienio kovotojų sugrįžimui“ prisidengiant pabėgėlių statusu, pabrėžė eurokomisaras.
Kartu Europos Komisija steigia skubios pagalbos fondą, kurio pradinė suma siekia 5 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos specialiai žydų objektų Europoje apsaugai, mat pastariesiems šiuo metu kyla didžiausia teroro išpuolių grėsmė.
Energetikos krizė: likite namuose ir taupykite
Kol jėgos struktūros ruošiasi atremti fizines grėsmes, Europos Komisijos ekonominis blokas prognozuoja sunkius finansinius padarinius. Už energetiką atsakingas komisaras Danas Jørgensenas atvirai pareiškė, jog Irano karo ir Artimųjų Rytų nestabilumo sukeltas šokas neišvengiamai virs užsitęsusia energetikos krize. Norėdamas suvaldyti galimą deficitą, politikas primygtinai rekomendavo ES valstybėms įgyvendinti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) protokolus. Realybėje tai reiškia drastiškus paprastų europiečių buitinių įpročių pokyčius. D. Jørgenseno pasiūlytame priemonių sąraše numatomas:
- Maksimalus perėjimas prie nuotolinio darbo.
- Greičio apribojimų greitkeliuose sumažinimas 10 km/val.
- Privačių automobilių patekimo į miestus ribojimas leidžiant įvažiuoti tik tam tikromis dienomis.
- Masinis naudojimasis viešuoju transportu ir automobilių dalijimosi paslaugomis.
- Energiją taupančio vairavimo metodų diegimas.
„Atėjo metas, kai pagaliau privalome iš esmės pakeisti situaciją ir tapti tikrai energetiškai nepriklausomi“, – teigė eurokomisaras. Pareigūnas taip pat pažadėjo, kad artimiausiu metu Briuselis pristatys priemonių paketą visos bendrijos lygmeniu.
Jokių subsidijų: gelbėjimasis – pačių gyventojų reikalas
Tuo metu leidinys „Financial Times“ pranešė, jog Europos Sąjungos vadovybė iškėlė dar vieną nepopuliarų reikalavimą. Bendrijos nares raginama susilaikyti nuo plataus masto valstybinės paramos ir subsidijų gyventojams, skirtų komunalinėms sąskaitoms apmokėti.
„Amerikiečių smūgiai Iranui lėmė naftos ir dujų kainų šuolį Europoje maždaug 60 proc. bei sustiprino nuogąstavimus dėl dyzelino ir aviacinių degalų trūkumo. Deja, bet šis konfliktas kelia didžiulę infliacijos augimo riziką su visais iš to sekančiais neigiamais padariniais“, – pripažino Danas Jørgensenas.
Briuselio logika griežta: per didelės valstybių biudžetų išlaidos aukštiems tarifams kompensuoti gali išprovokuoti domino efektą ir paversti Artimųjų Rytų energetikos šoką plataus masto finansų krize pačios Europos Sąjungos viduje. ES institucijos leidžia aiškiai suprasti – išaugusių išlaidų našta šįkart guls ant pačių europiečių pečių.
